Festivaliams vienam po kito paliekant Anykščius, ėmė sklisti kalbos, kad ir Troškūnuose „Troškimų“ neliks.
Pagrindinė šio festivalio organizatorė, Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus renginių organizatorė Jolanta Pupkienė patvirtino, kad festivalio nebedaryti minčių buvo. Kitais metais jis vyks, tačiau – kitoks, nei įprasta.
„Troškimų“ festivalis buvo nuostolingas – kai kvieti tokio lygio grupes kaip „ba.“, kurios renka po 10–15 tūkst. žiūrovų… Pernai „pasitikrinau“ su „Lemon Joy“ ir sakiau, kad šiemet jau viskas, festivalio nebedarysiu“, – sakė J. Pupkienė ir pridūrė, kad anykštėnai apskritai klaidingai supranta festivalių organizavimo užkulisius.
„Reikia žmones šviesti. Jie įsivaizduoja, kad festivalis turi būti nemokamas, tik tada jis yra nekomercinis. Tik paskelbiame bilietų kainą, iš karto sakoma: festivalis – komercinis. Yra visiškas nesuvokimas. Jei festivalis vyksta 15–20 metų, bilietai daromi tam, kad jį būtų galima ugdyti. Kvieti aukšto lygio grupes, atlikėjus, jų kainos kasmet auga, o projekto finansavimas – ne. Todėl gali tekti visiškai atsisakyti festivalio. Ką dabar ir padarė bardai („Purpurinio vakaro“ rengėjai – aut. past.) ir mes planavom taip daryti, – kalbėjo „Troškimų“ sumanytoja. – Tačiau nusprendėme, kad dar vienerius metus „Troškimai“ vyks. Bet bus atsisakyta penkių didelių koncertų, greičiausiai bus vienas. Didžiąją dalį „Troškimų“ programos sudarys kūrybinės dirbtuvėss jaunimui – nuo ko „Troškimai“ ir prasidėjo. Tokio lygio koncertų mes padaryti nebepajėgūs, jei bus toks požiūris į renginius koks dabar savivaldybės yra.“
Šis festivalis, J. Pupkienė priminė, yra gavęs Kultūros ministerijos premiją už geriausiai parengtus ir vykdytus vaikų ir jaunimo edukacinius projektus.
J. Pupkienė sakė, jog miestuose ir rajonuose, panašiuose į Anykščių, savivaldybės festivaliams skiria dideles sumas:
„O pas mus viskas stovi toje pačioje vietoje. Mūsų festivaliui skiriamų lėšų lubos išlieka 5000 eurų jau nebežinau kiek metų. Toji suma – visiškai simbolinė parama ir dažnai kultūros tarybos ekspertai arba kuratoriai sako – jei norite ir jūs, ir jūsų savivaldybė, kad festivalis augtų ir jis yra įtraukiamas į finansuojamų festivalių eilutę kaip rajono prioritetiniai renginiai, o duodamos sumos dešimt metų nekinta, tai gal jūs iš viso nebedarykite tų festivalių? Žinau net ir festivalių, kuriems rajone verslininkai ir ūkininkai surenka po 30 tūkst. paramos.
Visi galvoja, kad menas kažkodėl turi gyventi oru. Jokių pretenzijų negaliu reikšti, bet mūsų rajone nėra tiek“.
„Konkuruoja kiekvienas miestelis, savivaldybės tam skiria tūkstančius. Mes turim minčių nebedaryti festivalių. Nors vėl rašome projektus ir nacionalinės dramaturgijos festivaliui „Pakeleivingi“, ir „Pėdos“, – sakė Troškūnų režisierė.
„Miestelis yra nedidelis, o renginių – beprotiškai daug. Neklausant to, kad žmonės piktinasi, kad čia – sugriauta kultūra. Jokios sugriautos kultūros nėra, tai – didžiulė nesąmonė. Daugeliui tokio dydžio miestelių reikia stengtis stiebtis iki Anykščių. Bet anykštėnams dažnai viskas yra blogai. Ko jie nori, kartais net nesuprantu. Kalbu su anykštėnu ir jis sako, kad štai buvau koncerte Vilniuje. O aš jam – kad visai neseniai toks pat koncertas buvo Troškūnuose. „Kas? Kada?“ – klausia. Sakoma, kad pranašu savam krašte nebūsi – kultūros įstaigos dažnai yra menkinamos nepagrįstai“, – svarstė J. Pupkienė.
Pasiteiravus, ar renginiai ugdo miestelio gyventojus, J. Pupkienė tuo neabejojo: „Troškūniečiai tapo labiau išprusę, jie jau suvokia, kas yra profesionali kultūra. Žinoma, sutinku daug žmonių, kurie nori kitokios kultūros – populiarioji yra viską užvaldžiusi. Džiugu, kad Troškūnai yra tapę traukos centru. Aš pati, sakykime, nevažiuočiau į Klaipėdoje vykstantį koncertą, o Martyno Levickio koncerte Troškūnuose buvo žiūrovų iš Klaipėdos.“
Režisierė teigė, jog svarbiausia – jaunimas: „Dabar yra naujas klebonas – jaunas, charizmatiškas, aktyvus, labai tolerantiškas. Jau dabar daro daug darbų. Mūsų tikslas yra jaunoji karta. Kuriame porą edukacinių projektų, galbūt pavyks padaryti stovyklėlių vaikams ir jaunimui. Galvojame ir Kalėdų miestelį daryti. Galbūt suorganizuosime didžiąją eiseną. Man atrodo, kad ši vieta – 15 kilometrų nuo Anykščių – yra patogi. Šiemet „Troškimuose“ savanoriavo Anykščių Jono Biliūno gimnazijos mokiniai, viena mergaitė net iš Kavarsko atvyko“, – apie veiklas Troškūnuose pasakojo viena pagrindinių jų organizatorių.
Brangi vadove, myliu iki dangaus, švieskit.
Pagarba, gėris ir grožis.
Tai ryškiausias jaunimo festivalis respublikoj.
Bravo visai komandai, kurie prisideda, kad žmonėms dar kaime neleistų apmirt.
Kiek iš vietinių gyventojų buvo priimti dalyviais,o kiek kviestinės grupės? Kita vertus kultūros centro renginių organiztorė be vienuolyno ir bažnyčios prisidėjimo negalėtų to įgyvendinti. Dėkite sūrius ant svarstyklių po lygiai.
Labai gerai turės laika vyrui ,nereikės valytojai aptarnauti.
Prisiprašėt, parašysiu šį sekmadienio vakarą.
Man atrodo, kad mes vietiniai geriausiai žinom, kas yra kas. Juk jūs iš šalies visiškai nieko nežinot ir negalit žinot.
Didžiuojamės miestelyje, turėdami tokio lygio renginius. Ir mes geriausiai žinom, kas juos rengia ir kiek žmonių padeda ir kas padeda.
Troškūnuose nėra jokio atskiro kultūros centro, yra tik Anykščių filialas, kuris po niekieno skvernu nesėdėjo, o organizatorė Jolanta, sugebėjusi suburti ir vesti paskui save žmones, sugebėjo padaryti tai, kad mūsų miestelis būtų toks, koks dabar yra.
Gal kažkam ir nėra patogu, gal kažkam pagaliau „nukrito karūna” (mes vietiniai žinom kam) gal pagaliau šiam tolerantiškam, gabiam ir meniškam žmogui nusibodo ištisų „laurų kabinimas”, bet kam, bet tik ne jai.
Palaikom, mylim, nes žinom, kiek yra padaryta ir dar daroma.
Visi vietiniai protingi supras, o kiti iš šalies tegul gyvena savo sapalionėse.
Va taip pasitinkami vedliai ir tikrieji lyderiai. Tik į priekį, voverūškos.
Dalyvavau šiame festivalyje jau ne pirmą kartą. Troškimų festivalis Troškūnuose su grupe Ba. buvo išties puikus įvykis, įnešęs gyvybingos energijos į miestelį. Grupės Ba. pasirodymas buvo vienas iš festivalio kulminacinių momentų, subūręs jaunimą ir vietos gyventojus bendram šėlsmui. Muzika aidėjo po visą miestelį, o festivalio dalyviai kūrė gerą atmosferą, kurią prisiminsiu galbūt net visą savo gyvenimą!!!
Taip pat reikia pažymėti, kad Troškūnai turėjo galimybę parodyti savo unikalų charakterį ir svetingumą. Nors ir buvo šiek tiek nuostolių, su tuo susijusių situacijų galima tikėtis bet kuriame didesniame renginyje. Toks festivalis suteikia galimybę pamatyti mažus miestelius iš naujo, skatinti turizmą ir kurti bendruomeniškumą.
Dalyvavau šiame festivalyje jau ne pirmą kartą. Troškimų festivalis Troškūnuose su grupe Ba. buvo išties puikus įvykis, įnešęs gyvybingos energijos į miestelį. Grupės Ba. pasirodymas buvo vienas iš festivalio kulminacinių momentų, subūręs jaunimą ir vietos gyventojus bendram šėlsmui. Muzika aidėjo po visą miestelį, o festivalio dalyviai kūrė gerą atmosferą, kurią prisiminsiu galbūt net visą savo gyvenimą!!!
Taip pat reikia pažymėti, kad Troškūnai turėjo galimybę parodyti savo unikalų charakterį ir svetingumą. Nors ir buvo šiek tiek nuostolių, su tuo susijusių situacijų galima tikėtis bet kuriame didesniame renginyje. Toks festivalis suteikia galimybę pamatyti mažus miestelius iš naujo, skatinti turizmą ir kurti bendruomeniškumą.
Tik sunkiu, pasiaukojančiu darbu galima tiek pasiekt. Toliau džiuginkit tokiu lygiu, šaunu, lankysimės.
Pavydas pats baisiausias dalykas. Sėkmės visur ir visada, gyvuokit, bravo.
Pinigai iš biudžeto gali būti reikalingi rinkėjus užburusiems „šventiesiems” kurie renkasi giedojimo „festivaliams” pačiuose Anykščiuose, o Troškūnų kultūros centras kaip anksčiau tupėjo po parapijos klebono skvernu, taip dabar vėl įsikibs į kito klebono sutaną …
Troškūnuose, bent vyksta kazkas 🙂 anyksciuose normaliame festivalyje sudalyvauti, nelabai imanoma, nes ten visiskai neatkreiptas demesys i ziurovus,lankytojus, troskimuose viskas buvo puiku 🙂
Iš vietos žiūrint, visai nežinai tiesos, komentatoriau/re, visai.
žmogau, gyvenu Anykščiuose 🙂 Troškūnai tikrai yra „on top” ir nieko kito nesakysiu, nes tai yra tiesa, kad Troskunai geriau uz anykscius
Nereikia nei pagiežos, nei sarkazmo… Priešingai, kultūros centro organizuojami profesionalus renginiai Troškūnų bažnyčios ir vienuolyno erdvėse sukuria pridėtinę vertę tiek bažnyčiai, tiek nacionaliniu mastu saugomam paveldo objektui. Didina Troškūnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio žinomumą, pritraukia daugiau lankytojų į Troškūnų miestą. Ir čia niekam po niekino skvernu sėdėti nereikia. Gera rezultatą užtikrina tik lygiavertė partnerystė.
Atvyksim į troskimus visada!!!
Nepamirškite susimokėti turizmo rinkliavos į savivaldybės surenkamąją sąskaita. Šie pinigai gali prisidėti prie paramos didinimo festivalio organizatoriui
Kodėl komentuotojai jūs piktinatės? Nepatinka,kad Troškūnuose vyksta daugiau veiklų nei Anykščiuose? Tai ir sėdėkit,o ne savo neįdomias ir nieko neypatingas nuomones rašykit, Jolanta daug dirbo,kad pasiektu tai kuo ji yra dabar, pavydėkit ir toliau, toki meniska zmogu, retai sutiksi
Nuostabus festivalis,o kiek daug jaunimui veiklu ir dirbtuviu bunaJolamta jūs esate nuostabi režisierė! Jeigu kažkas piktinasi ar pavydas žmones ima,neklausykit! Jūs esat nuostabus žmogus,vedantis jaunima šviesos keliu, tikime,jog Troškimai dar ilgai gyvuos!
Tiesiog nuostabus festivalis aš pati esu iš Klaipėdos ir ten kas met važiuoju aplankyti Troškūnus ką galiu pasakyti labai gražus miestelis ir nuoširdus žmonės. Žmonės nepavidėkit Troškūnams.
Vėl dalis komentatorių „peršikę” ir dreba kur kamputyje vidutiniokai.Tiesiog iš pavydo sprogsta-nu neduok diev. vėl ji pradės organizuot renginius ir festivalius. Taigi kapiec, eik tu na, kaip juokinga.
Labai geras festivalis, jaunimo pilna, kaip visada Anykštėnai pavydi Troškūnams. Troškūnai gyvuokit ir toliau
Matosi, kad ne ką žinote apie vykstantį festivalį.Tai festivalis, kuriame vyksta apie 15 kūrybinių dirbtuvių jaunimui.Tai kokio tikslinio ugdymo ieškote.Tokios liberalių pažiūrų rašytojos nieko gyvenime nenuveikia, tik pasiekusių žmonių darbais piktinasi.Didžiuojames, valiooo, geriausias festivalis jaunimui.
Nuostabi mokytoja, puiki režisierė, vat ji tai tikrai vedanti jaunimą šviesos keliu.
Nei vieno padėkos žodelio Troškūnų šviesai – buvusiam klebonui Sauliui Filipavičiui.
Pridėkota milijonai padėkų, girdėjom, net ir per daug.
biudžetinės įstaigos neturėtų būti tarpininkas komercinių renginių vykdytojams, kurie siekia pelno, o festivalis turi atlieptit tam tikros žmonių grupės ugdymą, o ne lėbavimą. Taigi, sudėjus visus taškus ant „i”, gal ir tas fiasavimas atitinkamas, o siekiamai pramogai apmokėti reikia gauti paramą iš verslo rėmėjų, o ne visų mokesčių mokėtojų biudžeto sąskaitos.