„Troškimuose“ atlikėjų gausos nebebus

Festivaliams vienam po kito paliekant Anykščius, ėmė sklisti kalbos, kad ir Troškūnuose „Troškimų“ neliks.
Pagrindinė šio festivalio organizatorė, Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus renginių organizatorė Jolanta Pupkienė patvirtino, kad festivalio nebedaryti minčių buvo. Kitais metais jis vyks, tačiau – kitoks, nei įprasta.

„Troškimų“ festivalis buvo nuostolingas – kai kvieti tokio lygio grupes kaip „ba.“, kurios renka po 10–15 tūkst. žiūrovų… Pernai „pasitikrinau“ su „Lemon Joy“ ir sakiau, kad šiemet jau viskas, festivalio nebedarysiu“, – sakė J. Pupkienė ir pridūrė, kad anykštėnai apskritai klaidingai supranta festivalių organizavimo užkulisius.

„Reikia žmones šviesti. Jie įsivaizduoja, kad festivalis turi būti nemokamas, tik tada jis yra nekomercinis. Tik paskelbiame bilietų kainą, iš karto sakoma: festivalis – komercinis. Yra visiškas nesuvokimas. Jei festivalis vyksta 15–20 metų, bilietai daromi tam, kad jį būtų galima ugdyti. Kvieti aukšto lygio grupes, atlikėjus, jų kainos kasmet auga, o projekto finansavimas – ne. Todėl gali tekti visiškai atsisakyti festivalio. Ką dabar ir padarė bardai („Purpurinio vakaro“ rengėjai – aut. past.) ir mes planavom taip daryti, – kalbėjo „Troškimų“ sumanytoja. – Tačiau nusprendėme, kad dar vienerius metus „Troškimai“ vyks. Bet bus atsisakyta penkių didelių koncertų, greičiausiai bus vienas. Didžiąją dalį „Troškimų“ programos sudarys kūrybinės dirbtuvėss jaunimui – nuo ko „Troškimai“ ir prasidėjo. Tokio lygio koncertų mes padaryti nebepajėgūs, jei bus toks požiūris į renginius koks dabar savivaldybės yra.“

Šis festivalis, J. Pupkienė priminė, yra gavęs Kultūros ministerijos premiją už geriausiai parengtus ir vykdytus vaikų ir jaunimo edukacinius projektus.
J. Pupkienė sakė, jog miestuose ir rajonuose, panašiuose į Anykščių, savivaldybės festivaliams skiria dideles sumas:
„O pas mus viskas stovi toje pačioje vietoje. Mūsų festivaliui skiriamų lėšų lubos išlieka 5000 eurų jau nebežinau kiek metų. Toji suma – visiškai simbolinė parama ir dažnai kultūros tarybos ekspertai arba kuratoriai sako – jei norite ir jūs, ir jūsų savivaldybė, kad festivalis augtų ir jis yra įtraukiamas į finansuojamų festivalių eilutę kaip rajono prioritetiniai renginiai, o duodamos sumos dešimt metų nekinta, tai gal jūs iš viso nebedarykite tų festivalių? Žinau net ir festivalių, kuriems rajone verslininkai ir ūkininkai surenka po 30 tūkst. paramos.

Visi galvoja, kad menas kažkodėl turi gyventi oru. Jokių pretenzijų negaliu reikšti, bet mūsų rajone nėra tiek“.
„Konkuruoja kiekvienas miestelis, savivaldybės tam skiria tūkstančius. Mes turim minčių nebedaryti festivalių. Nors vėl rašome projektus ir nacionalinės dramaturgijos festivaliui „Pakeleivingi“, ir „Pėdos“, – sakė Troškūnų režisierė.

„Miestelis yra nedidelis, o renginių – beprotiškai daug. Neklausant to, kad žmonės piktinasi, kad čia – sugriauta kultūra. Jokios sugriautos kultūros nėra, tai – didžiulė nesąmonė. Daugeliui tokio dydžio miestelių reikia stengtis stiebtis iki Anykščių. Bet anykštėnams dažnai viskas yra blogai. Ko jie nori, kartais net nesuprantu. Kalbu su anykštėnu ir jis sako, kad štai buvau koncerte Vilniuje. O aš jam – kad visai neseniai toks pat koncertas buvo Troškūnuose. „Kas? Kada?“ – klausia. Sakoma, kad pranašu savam krašte nebūsi – kultūros įstaigos dažnai yra menkinamos nepagrįstai“, – svarstė J. Pupkienė.

Pasiteiravus, ar renginiai ugdo miestelio gyventojus, J. Pupkienė tuo neabejojo: „Troškūniečiai tapo labiau išprusę, jie jau suvokia, kas yra profesionali kultūra. Žinoma, sutinku daug žmonių, kurie nori kitokios kultūros – populiarioji yra viską užvaldžiusi. Džiugu, kad Troškūnai yra tapę traukos centru. Aš pati, sakykime, nevažiuočiau į Klaipėdoje vykstantį koncertą, o Martyno Levickio koncerte Troškūnuose buvo žiūrovų iš Klaipėdos.“

Režisierė teigė, jog svarbiausia – jaunimas: „Dabar yra naujas klebonas – jaunas, charizmatiškas, aktyvus, labai tolerantiškas. Jau dabar daro daug darbų. Mūsų tikslas yra jaunoji karta. Kuriame porą edukacinių projektų, galbūt pavyks padaryti stovyklėlių vaikams ir jaunimui. Galvojame ir Kalėdų miestelį daryti. Galbūt suorganizuosime didžiąją eiseną. Man atrodo, kad ši vieta – 15 kilometrų nuo Anykščių – yra patogi. Šiemet „Troškimuose“ savanoriavo Anykščių Jono Biliūno gimnazijos mokiniai, viena mergaitė net iš Kavarsko atvyko“, – apie veiklas Troškūnuose pasakojo viena pagrindinių jų organizatorių.