100-ojoje Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ dalyvavo 15 kolektyvų iš Anykščių, o iš viso pasirodė apie 40 tūkst. dainininkų ir šokėjų. Baigiamajame renginyje šeštadienį į sceną lipo 12 tūkst. atlikėjų.
Teiraujamės šventėje dalyvavusių, ją stebėjusių anykštėnų – kokie jubiliejinės šventės įspūdžiai?
Romaldas GIŽINSKAS, anykštėnas, buvęs muzikos mokytojas, chorvedys:
„1975 metais su savo kolektyvu – „Anykščių vyno“ vyrų choru – pirmą kartą išvažiavau į Dainų šventę. Ir taip – iki 1994-ųjų. Dabar jau nebetenka sudalyvauti, bet viską stebėjau per televizorių.
Dainų šventės repertuarą stengtasi išlaikyti klasikiniu pagrindu. Girdėjome ir klasikinių dainų, kurios skambėjo nuo 1924 metų, ir, žinoma, ateina ir kita „gadynė“ – buvo ir naujų ritmų ir intonacijų. Man pirmiausia krito į akis, kad nebuvo simfoninio orkestro. LRT, kaip ir visur, stipriai kiša savo trigrašį: LRT ansambliuko vadovo buvo bent dvi dainos, o jos – labai vidutinio lygio. Šios dainos man, kaip teoretikui, kaip chorvedžiui, krito į akį. Kaip ir žymiai mažiau atlikėjų. Visada būdavo apie 15 tūkst. dalyvių. Nors tai – suprantama, pasižiūrėkite vien į Anykščius, į mūsų rajoną. Vienintelis Ritos Uturytės bažnyčios choras, moterų grupė dalyvavo šventėje. Galiu priminti, kiek buvo anksčiau chorų – ir Kultūros rūmai, „Anykščių vynas“, ir muzikos mokykla, ir J. Biliūno mokykla, ir Svėdasai, ir taip toliau. Anykščiai, kaip jau ne kartą esu minėjęs, buvo vadinami dainų kraštu. Deja deja…
Kai kurie dirigentai buvo pamiršti, kaip antai prof. Antanas Juzėnas, vyriausias Dainų šventės dirigentas. Antra – kodėl nepaminėti tie žmonės, kurie 1964 metais darė viską, kad Vingio parke būtų pastatyta Dainų šventės estrada? Ir dar akcentas, kurį pabrėžė ir Premjerė – nereikėjo Zelenskio problemos (kaip ją vadinu) maišyti su šia mūsų švente…
Dainų šventė – niekas nesiginčys – yra lietuvybės išlaikymas. Mes per 34 metus praradome beveik milijoną gyventojų, kurių niekada nepakeis į Lietuvą atvažiavę ukrainiečiai, baltarusiai, uzbekai ar kirgizai… Kiekvienam lietuviui, kuomet skamba finalinė „Lietuva brangi“ daina, eina virpuliukai. Vytautas Miškinis yra iškiliausias, labai daug prisidėjęs prie šios šventės.
Šventė – graži, stengtasi pagal finansus, kitus dalykus. Taip galiu pasakyti iš šalies. Man pati lietuviškiausia, archaiškiausia šios šventės daina buvo Vytauto Miškinio, kurią atliko solistė. Buvo ir aranžuotų, išplėtotų, harmonizuotų dainų – ne visiems kompozitoriams pavyko pasiekti tokį harmonizacijos lygį, koks buvo. Tačiau tai nemenkina šventės, ji buvo puiki.“
Labai norejau isgirst dainuojant daina – ” Kur bakuze samanota , kurioje gimiau …..” bet ,matyt , sios grazios dainos dabartiniai choristai ir vadovai nezino ir nera girdeje , gaila …….
Girdėjo girdejo
Apklausą darėte…a.Vaclovas Daunoras dainuodavo.Jo balsas buvo nepakartojamas Tik išgirtąsis tenoras turėjo pavydą didelį.Čia tikrai gaila…..
Kur bakūžė… yra romansas solo atlikėjui. Nei chorai, nei, juo labiau, Dainų šventė čia visai ne į temą
Nebėra chorvedžių.O Moterų chorui stiprybės ir kantrybės.Tik jūsų kantrybės dėka choras yra Ir reikia gerbti kiekvieną moterį,kuri savo laiką skiria dainai.
Kažin ar taip yra.
Ne bažnyčios choras,o moterų choras….
Teisingai,rašot,Romualdai.Klestėjo Anykščiuose dainavimo kultūra,buvo chorų ne 1-2,o keletas.Vykdavo mini dainų šventės Dainų slėnyje,kurias organizuodavo ir suburdavo žmones kultūrai atsidavę kolektyvų vadovai,meno gerbėjai.Nepamainomas dainavimo puoselėjimo srityje buvo Robertas Čapkevičius,kuriam net teko diriguoti respb.dainų šventėje Vingio estradoje.Vargiai rasis Anykščiuose kitas toks atsidavęs bei užsidegęs savo entuziazmu dainavimui,suburdamas dainininkus,kaip Robertas.Ačiū jam ir S.Čapkevičienei už didelį indėlį bei pasiekimus Anykščių dainavimo sferoje.Ačiū ir jums,Romualdai,už svarų indėlį miestelio dainavimo kultūroje.
Velnių festivaliai valdžiai labiau patiko. Jie buvo remiami biudžeto pinigais, o va chorai į Dainų šventę važiavo savomis lėšomis.