Tvyrant įtampai, G. Nausėda vyksta į Briuselį derėtis dėl ES biudžeto

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį išvyksta į Briuselį derėtis dėl naujojo Europos Sąjungos (ES) biudžeto, kur valstybių vadovai bandys išspręsti aštrius ginčus dėl artimiausių septynerių metų išlaidų plano.

Prie apskritojo stalo Belgijos sostinėje lyderiai susės ketvirtadienio popietę, tačiau susitikimo pabaiga sunkiai prognozuojama. Diplomatų teigimu, Lietuvos prezidentas su delegacija viešbutį Briuselyje užsisakė dviem naktims, iki šeštadienio.

Į Briuselį renkasi ir Lietuvos ūkininkai – jie protesto akcijoje šalia ES institucijų pastatų reikalaus sparčiau didinti tiesiogines išmokas Baltijos šalių žemdirbiams.

Be lėšų žemės ūkiui G. Nausėda derybose akcentuos dar tris sritis – vadinamąją sanglaudos paramą, kuri mažinti skurdesnių regionų atsilikimą, Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir Karaliaučiaus tranzito schemos finansavimą.

Kompensacija dėl demografijos

Diskusijos dėl biudžeto tęsiasi jau kelerius metus. Pirmąjį pasiūlymą 2018 metais pateikė Europos Komisija, vėliau jį atnaujino ES pirmininkaujanti Suomija, o paskutinį projektą praėjusią savaitę pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis (Šarlis Mišelis).

BNS surinkti duomenys rodo, kad naujausias projektas leistų Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet mažomis tiesioginėmis išmokomis nepatenkintiems šalies ūkininkams kol kas gerų žinių nėra.

Sanglaudos parama Lietuvai gali mažėti 24 proc., lyginant su dabartiniu 2014-2020 metų biudžetu – tokios „grindys“ nustatytos visoms valstybėms narėms.

Projekte taip pat siūlomos papildomos lėšos valstybėms, kurios prarado daug gyventojų – BNS skaičiavimu, pritaikius nustatytą formulę Lietuvai ši parama siektų apie 180 mln. eurų. Pasak diplomatų, pagal ankstesnį ES pirmininkaujančios Suomijos pasiūlymą sanglaudos parama Lietuvai būtų galėjusi mažėti 27 proc.

Naujame projekte taip pat siūlomi kofinansavimo pakeitimai, kurie leistų sušvelninti spaudimą nacionaliniams biudžetui – dabar siūloma, kad ES lėšomis galės būti finansuojama iki 75 proc. projekto sumos – anksčiau maksimali suma buvo 70 proc. Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus.

Ūkininkai kels reikalavimus

Pasak informuotų šaltinių, tiesioginių išmokų Baltijos šalių žemdirbiams didinimo tempą Ch. Michelis pasiūlė tokį patį, kaip teikė ir Europos Komisija – preliminariai skaičiuojama, kad nuosekliai pamažu didinant lėšas 2027 metais išmokos lietuviams galėtų viršyti 200 eurų už hektarą ir siektų 80 proc. ES vidurkio.

Ch. Michelis taip pat siūlo leisti valstybėms perkelti daugiau lėšų tiesioginėms išmokoms iš kaimo plėtros programos, bet derybų išvakarėse Lietuvos diplomatai teigia, kad tai iš esmės nekeičia situacijos.

Į protesto akciją besirenkantys Lietuvos ūkininkai prezidento G. Nausėdos prašys reikalauti, kad išmokoms jiems daug sparčiau pasiektų ES vidurkį.

Lietuvos žemės ūkio tarybos organizuojamoje akcijoje Briuselyje turėtų dalyvauti apie 300 ūkininkų: iš jų 180 iš Lietuvos, dar prisijungs ūkininkų iš Latvijos ir Estijos, keletas vokiečių, prancūzų, austrų atstovų.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. Europos Komisija siūlė kiek daugiau pinigų, bet kartu norėjo užkrauti didesnius įpareigojimus ir Lietuvos biudžetui – atitinkamai  552 mln. ir 20 proc. Lietuvos vyriausybė prašė 780 mln. eurų.

Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys taip pat tikisi užsitikrinti finansavimą „Rail Baltica“ geležinkelio projekto ir elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projektams.

Prezidento lūkesčiai rezervuoti

Derybų išvakarėse tarp valstybių narių susiformavo du blokai – turtingesnės ir daugiau įmokančios šalys nori mažesnio biudžeto, o iš jo daugiau lėšų gaunančios valstybės nori, kad jis būtų kuo didesnis.

Papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES. Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.

Prezidentas G. Nausėda susitikimo išvakarėse sakė, kad jo lūkesčiai yra rezervuoti, o naujausias biudžeto pasiūlymas „vertintinas tik kaip nedidelis žingsnis į priekį, siekiant suderinti valstybių narių įvairius interesus“.

Atsargius lūkesčius šią savaitę išsakė ir užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius, dalyvavęs parengiamosiose derybose.

„Nepaisant Europos Vadovų Tarybos pirmininko pastangų pasiūlyti kompromisą, valstybių narių pozicijos vis dar pernelyg nutolusios. Siekdami pakankamo finansavimo sanglaudos politikai ir tiesioginių išmokų suvienodinimo visiems ES ūkininkams, tikimės gerai subalansuoto ir sąžiningo biudžeto. Tuo tarpu pakankamas ir nenutrūkstamas finansavimas Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir Kaliningrado specialiajai tranzito schemai yra iš sutarčių kylantys ES įsipareigojimai, todėl jų turi būti laikomasi“, – pranešime spaudai teigė A. Zananavičius.

Pasak diplomatų, jei šią savaitę susitarti nepavyks, dar vienas viršūnių susitikimas galėtų būti surengtas kovo mėnesį.