Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti apie tai, kad kokiame nors Lietuvos mieste užregistruotas tymų ligos atvejis ar protrūkis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Utenos departamento Anykščių skyrius primena, kad tymai – tai ūmi, ypač užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu: kosint, čiaudint, per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Liga pasireiškia karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu.
NVSC Utenos departamento Anykščių skyriaus turimais duomenimis, Anykščių rajone per 25 metų laikotarpį (1993-2018 m.) užregistruoti tik 4 tymų atvejai: 1998, 2000 (du atvejai) ir 2014 metais. 1998 m. sirgo vaikas, priklausantis 3-6 m. amžiaus grupei, o 2000 ir 2014 m. sirgo trys suaugę asmenys. Ar šie asmenys buvo paskiepyti nuo tymų nežinoma, nes nebeliko tikslesnių duomenų (epidemiologinio tyrimo protokolai yra saugomi trejus metus).
Sergamumo tymais duomenis Lietuvoje pavyko rasti nuo 2002 m. Kaip tik 2002 m. Lietuvoje įvyko tymų protrūkis, užregistruoti 103 atvejai. Nuo 2003 m. iki 2010 m. užregistruojami tik pavieniai tymų atvejai, o per visą 17 metų laikotarpį (2002-2018 m.) užregistruota 269 tymų atvejai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis šiais metais Lietuvoje užregistruoti jau 202 tymų atvejai (2019 m. kovo 20 d. duomenys). Didėjant žmonių migracijai iš vienos šalies į kitą bei mažėjant skiepijimų apimtims, atsiranda vis didesnė galimybė tymų atvejams ar protrūkiams atsirasti ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų rajone.
ETIOLOGIJA. Tymų virusas yra ypač lakus, jis plinta oro srautais pastato ribose: koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Virusas jautrus saulės ultravioletiniams spinduliams, cheminėms medžiagoms, todėl ant įvairių paviršių išlieka gyvybingas iki 2 valandų, o lauke tikimybė užsikrėsti labai maža. Virusas patogeniškas tik žmogui.
PERDAVIMO BŪDAI, UŽKREČIAMUMAS IR IMLUMAS. Tymų infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Infekuotas asmuo per kvėpavimo takus 4 dienas iki pirmųjų ligos požymių (inkubacinio periodo pabaigoje) ir pirmas 4-7 ligos dienas tymų virusą išskiria į aplinką. Tymas imlūs ir vaikai, ir suaugusieji. Iki 95 proc. imlių, nesirgusių tymais ar neskiepytų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, asmenų suserga.
INKUBACINIS PERIODAS dažniausiai trunka 10-12 dienų, rečiau – 19-21 dieną.
SIMPTOMAI. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1-2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija. Dažniausios tymų komplikacijos – pneumonijos (plaučių uždegimai), laringitai (gerklų uždegimai), ostitai (ausų uždegimai). Retais atvejais gali komplikuotis encefalitu (smegenų dangalų uždegimu).
Specifinių tymų gydymo priemonių nėra, taikomas simptominis gydymas.
PROFILAKTIKA. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais. Skiepijimai gyvąja susilpninta tymų vakcina yra veiksminga tymų profilaktikos priemonė. Tėvai raginami atidžiai peržiūrėti savo vaikų skiepijimo nuo tymų būklę ir nerizikuoti vaiko sveikata. Lietuvoje vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų skiepijami 15 mėn. ir 6-7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Įskiepijus dvi tymų vakcinos dozes, susidaro patikimas ilgalaikis imunitetas, pasiekiama ilgalaikė apsauga.
SKIEPIJIMAS PO KONTAKTO SU SERGANČIUOJU. Svarbu žinoti, kad suaugusieji skiepijami ta pačia MMR vakcina, kuri skirta vaikams. Turėję sąlytį (kontaktiniai asmenys) su sergančiuoju tymais, gali pasiskiepyti nemokamai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis įsigyta MMR vakcina, kreipdamiesi į savo šeimos gydytoją. Po sąlyčio su sergančiuoju tymais rekomenduojama pasiskiepyti per 72 val. po kontakto. Nespėjus pasiskiepyti per nurodytą laikotarpį, būtina išlaukti visą inkubacinį laikotarpį (21 d.) ir jei nesusergama – pasiskiepyti.
SUAUGUSIŲJŲ SKIEPIJIMAS. Kaip jau buvo minėta, Lietuvoje nuo tymų skiepijama daugiau nei 50 metų. Taigi, suaugusieji jau turėtų būti paskiepyti arba persirgę.
Suaugusiems, kurie neskiepyti, nepersirgę tymais ar nežino, ar turi imunitetą šiam susirgimui, savo iniciatyva gali pasiskiepyti mokamai privačiose gydymo įstaigose. Tam reiktų kreiptis į tas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurios skelbia turinčios komercinės, t. y. mokamos, vakcinos nuo tymų. Taip pat verta paminėti, kad Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje galima atlikti tyrimą, parodysiantį, ar žmogus turi imunitetą tymams. Paslauga yra mokama. Tyrimus atlieka ir privačios laboratorijos.
