Ūkininkai: tikimės, kad nauja valdžia mažins biurokratiją ir neadekvačias baudas

Ūkininkai tikisi, kad naujai išrinktas Seimas bei Vyriausybė skirs daugiau dėmesio biurokratijos mažinimui.

Jie pažymi, jog šiuo metu dokumentacijos kiekis yra per didelis ir dažnai sunkiai suprantamas, o tikrintojai, stokodami praktinės ūkininkavimo patirties, neretai, anot jų, skiria nepagrįstas baudas, užuot padėję susitvarkyti su dokumentais ir procesais.

„Laukiam naujos politinės valdžios, kuri gal nulenks ar sustabdys tą įsisenėjusi ir įsibėgėjusį biurokratizmą, tą pernelyg didelę kontrolę, patikras ir spaudimą. Dabar jau tos (žaliavų supirkimo – BNS) kainos, kurios yra rinkoje, (…) konkuruoti yra sudėtinga, bet mums dabar baisiau yra, kaip susitvarkyti su ta biurokratine našta“, – BNS sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

„Tikimės adekvatumo ir tokios politikos, kuri būtų palanki žemės ūkiui. Lietuva yra agrarinė šalis, mes naftos nepumpuojam“, – pridūrė Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas. 

Ūkininkai sutiko, jog tikėtina, kad nauja valdžia šias problemas išspręs. 

„Žemės ūkio ministrai tie, kurie dabar įvardinti, tai visi geri ir palankūs bus. Ir mes manom, kad šitas dalykas bus paspręstas. Viltis dedam, buvom susitikę iš principo su visom politinėmis partijomis, kurios į Seimą ėjo ir jų nuostatos, ir jų matymas yra toks, kad vis tik reikia nulenkti šitą biurokratiją“, – sakė J. Sviderskis. 

I. Hofmanas pažymėjo, kad žemės ūkis yra itin dinamiškas, o ten vykstantys procesai dažnai priklauso nuo gamtos, kuri yra nenuspėjama ir nieko nekontroliuojama. 

„Žemės ūkis, reikia suprasti, yra labai dinamiškas, ir įsprausti jį į kažkokius tai laiko rėmus, labai griežtai sureglamentuoti, pavyzdžiui, kad būtų taikoma tik tokia žemės dirbimo technologija, o ne kitokia, (…) kažkokie sėjimo terminai, tai yra labai sudėtinga, nes darbas yra po atviru dangumi, priklauso nuo gamtos aplinkybių. Ir kitą kartą tu gali neįtilpti į tuos rėmus dėl tokių aplinkybių, kurių niekas negali kontroliuoti“, – problemą aiškino jis. 

„Ūkius tikrinantys patys nemoka ūkininkauti“

Abu ūkininkai teigė, kad dažna problema yra ne tik didelis dokumentacijos kiekis ir nesuprantamumas, tačiau ir pačių tikrintojų kompetencijos trūkumas. 

„Įsivaizduokit, žmogus, kuris baigęs ekonomiką, neturintis ryšio su kaimu, įsidarbino Nacionalinėje mokėjimų agentūroje, ir jis vertina, pavyzdžiui, ūkininko investicinį projektą. Vis tiek, išmokęs ekonomiką, teoriškai, tai yra viena, bet žemės ūkyje, praktiškai yra kita. Ten gi specifika, tų pačių kultūrų auginimas, tuos verslo planus, kur ūkininkai daro. Tai taip, jie planuoja penkiems metams, bet, pavyzdžiui, bus nepalanki žiema ir tavo visa sėjomaina subyra. Tavo žieminės kultūros nesužiemoja, tu atsėji vasarinėm“, – aiškino I. Hofmanas. 

„Vadovėliniai tikrintojai, baigę mokslus, gal jie ir gerai baigę, bet yra vadovėliniai ir kas yra gyvenime, tai labai skiriasi. (…)  Aš nesakau, kad tų knygučių nereikia, bet šalia jų reikia ir paminti į mėšlą“, – sakė J. Sviderskis. 

Jo teigimu, ūkininkai dažnai klysta ne iš piktos valios, o nežinojimo. J. Sviderskis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tokias klaidas leidžia pataisyti, konsultuoja. Be to, anot ūkininko, nedidelė bauda iš tikrintojo daro daug didesnę žalą nei baudos suma – netinkamai vykdant veiklą mažinamas finansavimas.

„Mokesčiai (Valstybinė mokesčių inspekcija – BNS), pavyzdžiui, jeigu kažką ne taip padarei, tai jie tikrai nenuskalpuos, o sakys, Jonai, Petrai, žiūrėk, ne taip, o taip čia reikėjo daryt. (…) Tai va, dabar žinok, pasitaisyk, sumokėk tą priemoką, kurią reikia“, – pasakojo J. Sviderskis.

„Ta bauda, yra valdymo reikalavimai, ji persiduoda, įsirašo į sistemą, ateina į (Nacionalinę – BNS) Mokėjimų agentūrą ir tada ta agentūra, priklausomai nuo to, koks pažeidimas, mažina tiesiogines išmokas. Ir tada tie ūkininkai gauna, 10, 20 ar 25 tūkstančių eurų baudas, (…) bet tai yra nuoskaitos nuo veiklos“, – aiškino ūkininkas. 

Jis taip pat teigė, kad kai kurie reikalavimai yra nelogiški ir daro daugiau žalos, nei naudos. 

„Jeigu banda lauke, kaitina saulė, pleškina arba lietus lyja, o ji (karvė – BNS) ten susirietusi stovi, tai vat sako (tikrintojai – BNS), kad reikia išvesti jas į laukus, nes ten joms yra gera, o jeigu ta mano karvelė stovi tvarte, užtverta stovi ir dar ten muzika groja, o muzika groja, nes yra tyrimai atlikti, kad pieningumą tai skatina, tai ne, čia jau nėra gerovė, jūs industriniai“, – pasakojo J. Sviderskis. 

Reikalingi pokyčiai sistemoje

I. Hofmanas įsitikinęs, kad tikrintojai yra finansiškai skatinami rašyti baudas. 

„Susiformavo nauja tokia baudimo, sankcijų taikymo politika tarp tų tikrintojų, o kodėl taip pasidarė, nes skatinami specialistai buvo tų tikrinančių institucijų už nubaustų ūkininkų skaičių gauti priedą. Tą mes turim keisti. (…) Ko mes ir tikimės iš naujos Vyriausybės, tai kad gautų premijas už konsultavimą, už tai, kad nenubaudė ūkininkų, o, kad ūkininkas viskas gerai padarė ir pasiekė tų tikslų“, – sakė jis. 

Abu ūkininkai sutiko, kad problemą padėtų spręsti ne tik biurokratizmo mažinimas, bet ir pačių ūkininkų švietimas – pavyzdžiui, pabaigę mokslus jie galėtų atlikti praktiką ūkiuose.

„Čia jau galėtų būti ir švietimo problema, jos gi galėtų siųsti stažuotis tuos specialistus į gamybą pas tuos pačius ūkininkus, kad įgytų tų praktinių žinių. (…) Bet tai yra gal sudėtingiau, nes tie specialistai, jie gi ruošiami plačiam profiliui. (…) Bet pačios institucijos galėtų dėti daugiau pastangų juos apmokyti“, – sakė I. Hofmanas. 

Būsimos valdančiosios koalicijos sutarties priede teigiama, kad Žemės ūkio ministro portfelis atiteks partijai „Nemuno aušra“.