Praėjusį penktadienį, rugsėjo 21 d., vyko Ukmergės rajono savivaldybės kartu su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir Valstybine kalbos inspekcija organizuotas renginys, į kurį buvo pakviesti šalies savivaldybių kalbos tvarkytojai – specialistai, kurie savivaldybėse kontroliuoja valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą, konsultuoja ir informuoja visuomenę valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais. Į Ukmergę atvyko 43 savivaldybių kalbos specialistai.
Renginio dalyviai pirmiausia rinkosi į rajono savivaldybę, kur juos pasveikino savivaldybės meras Rolandas Janickas ir administracijos direktorius Stasys Jackūnas, parodytas rajoną pristatantis filmas. Susitikime buvo akcentuota bendravimo ir bendradarbiavimo svarba siekiant gerų darbo rezultatų.
Po to – svečių nuotrauka su rajono vadovais, pažintis su Ukmergės miestu „balandžių maršrutu“, mūsų mažąja architektūra, nepakartojami vaizdai nuo piliakalnio… Savivaldybės Vlado Šlaito bibliotekoje apžiūrėjome knygų parodėlę, skirtą kalbininkui, Ukmergės krašto garbės piliečiui Zigmui Zinkevičiui, kalbėjomės apie knygas, Vlado Šlaito premiją ir kasmet bibliotekoje vykstančias Lietuvių kalbos dienas…
Iš miesto vykome į Užulėnį. Aplankėme gimtąją Lietuvos prezidento A. Smetonos sodybą, Užugirio krašto muziejų, Amatų ir edukacijų centre smetoniškai papietavome ir – į Užugirio dvarą. Čia muziejaus darbuotojos supažindino su dvaru, kalbėjo Taujėnų gimnazijos direktorius Darius Kaplūnas, šios gimnazijos moksleivės renginio dalyviams dovanojo nuoširdžią dainą apie tai, kad gyventi gera…
Dalykinėje šio renginio dalyje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas kalbėjo apie kalbos politikos ir praktikos dalykus.
„Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė!“ – retoriškai klausė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis ir pabrėžė, kad pati didžiausia problema yra anglų kalbos skverbimasis. Anksčiau ta problema vadinosi lietuvių–rusų santykiai ir rusų kalba buvo priimama kaip okupantų kalba. Dabar anglų kalba mums yra antra sava kalba, ir čia yra pirmasis pavojus, kad mes nebežinome, kada turime kalbėti lietuviškai, kada angliškai. „Renginys, kuriame dalyvauja vienas du užsieniečiai, skelbiamas tarptautiniu ir jis vyksta anglų kalba. Pasigirsta siūlymų, kad anglų kalba taptų antrąja pagalbine valstybine kalba. Žinoma, nenoriu pasakyti, kad neturime mokytis anglų kalbos, kad neturime mokėti kitų kalbų, bet pirmiausia turime surasti vietą lietuvių kalbai,“ – kalbėjo VLKK pirmininkas ir vardijo kitus atvejus, įrodančius, jog valstybinė lietuvių kalba, nors ir apginta įstatymų, realybėje gūžiasi, traukiasi. Antai ant pastatų vyrauja užsienietiški užrašai, mūsų mokslininkai už užsienio kalba išspausdintą savo straipsnį apie lietuvių kalbą ir literatūrą gauna dvigubai daugiau papildomų balų nei už lietuvišką tekstą… „Būtina imtis veiksmų, kad kalbos apsaugos įstatymai pradėtų veikti“, – teigė A. Antanaitis, akcentuodamas, kad dabartinė komisija jau parengė 2018-2022 metų kalbos politikos gaires ir pateikė Seimui. „Gairės bus papildytos kalbos politikos priemonių planu, veiksmais ir tikiuosi, kad valstybinės kalbos traukimąsi mums pavyks sustabdyti, “ – sakė VLKK vadovas.
„Nuo visų mūsų darbo priklauso, kokias teises lietuvių kalba turės Lietuvoje, kuriose srityse ji bus vartojama, o ne ignoruojama, “ – akcentavo Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas. Jis kalbėjo apie svarbų savivaldybių vaidmenį įgyvendinant Valstybinės kalbos įstatymą, viešosios kalbos priežiūros praktikos dalykus, kalbos tvarkytojo darbo aspektus ir problemas, atsakė į kalbos tvarkytojų klausimus.
Renginio dalyviai pripažino, kad susitikimas Ukmergės krašte buvo įdomus ir turiningas ir, išklausę pranešimų, pasidžiaugę vasariška šiluma rugsėjį, pasigrožėję gamta, Lėno ežeru, pasklido po šalį toliau rūpintis gimtosios kalbos reikalais…
