Kariai iš Lvivo stoties išvyksta į frontą.
Eldoradas Butrimas specialiai iš Lvivo. Publikuojame straipsnio ištrauką.
Kai iš Lietuvos paskambinęs bičiulis paprašė tiesiai ir aiškiai atsakyti, ar saugu būtų savaitgaliui atvykti paturistauti į Lvivą ar Kijevą, sutrikau.
Juolab kad jis po akimirkos paprašė, kad „žmogiškai“, o ne aptakiomis frazėmis paaiškinčiau, kokia šiuo metu, įpusėjus septintam karo mėnesiui, yra situacija Ukrainoje.
Užuot pateikęs trumpą atsakymą, nejučia pateikiau ilgą prakalbą, kurią vėliau dar teko papildyti komentarais elektroniniame laiške, aiškinant kriminogeninę, ekonominę ir politinę situaciją. Ukrainos vaizdą nėra lengva perteikti, nes didelė dalis informacijos yra įslaptinta ir visuomenė gyvena tarsi rūke.
Be to, kas karo zonoje esančiam žmogui per ilgą laiką pasidaro natūralu ir įprasta, taikingoje šalyje gyvenančiam asmeniui yra keista bei nesuprantama. Pavyzdžiui, vakar, prieš išvykdamas į Charkivą, aš paprašiau dviejų bičiulių, esančių tame mieste, parašyti, kokia situacija ten.
24 metų Borisas Baškirovas parašė, kad galiu drąsiai vykti, nes yra saugiau nei tada, kai lankiausi ten prieš pusmetį. Kita vertus, 27 metų Liudimila Pertrenka įspėjo geriau dabar nevykti, nes, keršydami dėl Ukrainos armijos puolimo, maskoliai ėmė „aklai“ bombarduoti Charkivą, o ji pati vakar buvo nesunkiai sužeista prie namo sprogus bombai ir dabar guli ligoninėje.
Karas tikrai nėra normali šalies būsena, tačiau, neslėpsiu, riziką mėgstančių pavienių užsienio turistų teko sutikti įvairiuose Ukrainos miestuose. Vienas čekas Dnipre gyrėsi, jog dviračiu keliaudamas buvo pasiekęs fronto liniją, o mergina iš Kolumbijos pareiškė, jog jos šalyje žudymai bei bombų sprogimai kasdienybe yra tapę jau aštuoniasdešimt metų, tad jai viešnagė Kijeve pasirodė labai taikinga.
Į Lvivo dramos teatrą žiūrovų susirenka pilna salė. 
Aišku, gyvenimas nuo fronto penkis šimtus kilometrų nutolusiame Kijeve ir dar toliau esančiame Lvive yra nepalyginamai mažiau keliantis stresą nei ta kasdienybė, kuri susidariusi arti karo zonos esančiose gyvenvietėse. Ukrainos vyriausybė ragina piliečius nepasiduoti panikai, neuždaryti įmonių ir ten, kur tai įmanoma, stengtis tęsti normalų gyvenimą – tam, kad valstybė nesubankrutuotų ir turėtų lėšų tęsti karą bei mokėti algas ir pensijas.
Kai kurie Kijevo politologai teigia, jog Ukraina privalės Izraelio pavyzdžiu išmokti gyventi ir klestėti egzistuojant potencialiam pavojui, kad Rusijos bet kada vėl gali būti užpulta. Ateityje gal taip ir bus, tačiau dabar nemaža dalis ukrainiečių dėl baimės ar vadovaudamiesi racionaliais sumetimais gyvena pabėgę į saugesnius šalies regionus ar užsienį.
Šių žmonių visgi nereiktų kritikuoti. Baimė dėl savo ar vaikų gyvybės yra individuali, o kai kuriems ji tampa paralyžiuojančiu faktoriumi.
Neseniai vėl teko vykti per Lenkijos ir Ukrainos pasienį, regėti, jog situacija yra visai kita, nei ji buvo karo pradžioje. Tada čia grūdosi milžiniškos minios žmonių, norinčių sprukti iš Ukrainos, net seneliai bei maži vaikai privalėjo po kelias paras stovėti eilėje, šildydamiesi prie uždegtų laužų.
Dabar eilės pasienyje irgi yra didžiulės, bet ne žmonių, o sunkvežimių. Mat dauguma pramonės gaminių bei žemės ūkio derliaus anksčiau būdavo eksportuojama į Vakarus laivais, o dabar tenka vežti sunkvežimiais per Lenkijos pasienį.
Muitininkai nebuvo pasiruošę keliolika kartų didesniam sunkvežimių antplūdžiui, tad šie įstrigo net kelioms savaitėms, o tai praėjusią savaitę sukėlė lenkų vairuotojų streiką. Kijevas su Varšuva skubiai susitarė atidaryti keletą naujų krovininių sienos pervažiavimo punktų, tačiau ilgų eilių problema vis dar liko opi.
Žiemai artėjant gyventojams nerimą labiau kelia kitoks galvosūkis – kaip reikės ištverti šalčius ir sumokėti išaugusius mokesčius už šildymą. Ukraina daugumą dujų importuoja iš Rusijos, o Kremlius žiemą gali iš keršto užsukti kranus.
Lvivo meras oficialiai paragino miestiečius įsigyti mediena ir anglimi kūrenamų nešiojamų krosnelių, čia nuo seno vadinamų „buržuikomis“. Merija pati pranešė įsigijusi beveik tūkstantį tokių krosnelių, kurios bus išdalytos ligoninėms, mokykloms ir kitoms valstybinėms įstaigoms. „Buržuikas“ nurodyta pastatyti ir nuo bombų pasislėpti skirtose slėptuvėse, kad subėgę žmonės nesušaltų.
Respublikinė valdžia perspėjo, kad ši žiema gali tapti pati sudėtingiausia išgyvenimo atžvilgiu per visą nepriklausomybės trisdešimtmetį. Gyventojams patariama prieš žiemą gerai užsikamšyti langus, nusipirkti pižamas, kad būtų šilčiau miegoti, nes, anot Lvivo mero, dėl kuro taupymo temperatūra butuose bus sumažinta nuo 20-22 iki 16-18 laipsnių.
Visas straipsnis „Anykštoje” 2022-09-17, ieškokite prekybos vietose.
