Ukrainos užpuolimą Maskva melagingai sieja su 2014 metų riaušėmis Odesoje

Eladoradas Butrimas specialiai iš Odesos. Skelbiame ištrauką.

Rusijai užpuolus Ukrainą ne tik paprasti žmonės, bet ir politikos ekspertai suko ir vis dar tebesuka galvas ieškodami atsakymo – kas yra šio karo priežastis.

Kremliaus aiškinimas, jog pradėtas ne karas, o „speciali operacija“, kurios tikslas yra „denacifikuoti ir demilitarizuoti“ Ukrainą, yra ir absurdiškas, ir nekonkretus. Praėjus mėnesiui nuo karo pradžios, keistą kilusio karo versiją nurodė propagandinis Kremliaus tinklapis „Baltnews“, skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių rusakalbiams.
Maskvos įsiveržimą į Ukrainą tinklapis teisino noru atkeršyti už „žudynes“ Odesoje. „Baltnews“ teigimu, prieš aštuonerius metus Kijevo Maidano aikštėje vykusios demonstracijos buvo Vakarų šalių inicijuotas pučas, per kurį buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius, ir valdžion atėjo nacistai.

Odesos gyventojai esą pasmerkė pučą, todėl Odesoje „ėmė formuotis liaudies, nesutinkančios su perversmu Kijeve ir nacistų atėjimu į valdžią, judėjimas“. Kijevas esą panoro su tuo judėjimu, pasivadinusiu „Antimaidanas“, susidoroti ir pasiuntė į Odesą nacistus iš partijos „Dešinysis sektorius“.

Šie 2014 metų gegužės 2 dieną tariamai užpuolė taikią Putino garbintojų demonstraciją, o vėliau padegė Profsąjungų rūmus. „Šiame pragare žuvo 42 žmonės, dar šeši buvo užmušti gatvėse, daugiau nei 240 sužeista, (…) būtent ši tragedija išprovokavo pilietinį karą Donbase, užsitęsusį aštuonerius metus“, – teigia Kremliaus tinklapis.
„Baltnews“ parašė: „Šiandien mes tą dieną (2014.05.02) minime kaip vieną iš priežasčių, kodėl Rusija pradėjo specoperaciją“. Tinklapis priminė ir V.Putino mestą kaltinimą, jog Odesos „žiaurumus įvykdę nusikaltėliai liko nenuteisti, jų niekas neieško, bet mes žinome visų jų pavardes.“

Kremliaus tinklapio tvirtinimuose teisinga visgi yra vien tai, kad prieš aštuonerius metus Odesoje įvyko baisi tragedija. Visa kita yra propagandinis melas.
Per tą mitingą Odesoje putinistai ne tik kad nebuvo taikūs, – jie pirmieji ir ėmė šaudyti. Tragedijos užuomazgų ir kaltininkų reikia ieškoti būtent Kremliuje, nes būtent iš čia buvo kurstomos demonstracijos, finansuojami jų rengėjai, kurie, po tragedijos pabėgę į Rusiją, buvo joje priglausti ir neišduodami Odesos teismui.
Siekdamas apjuodinti Kijevą, Kremlius pasiekė melo viršūnę: tvirtinama, kad tragedija Odesoje išprovokavo „pilietinį karą Donbase“. Tačiau tiesa ta, kad putinistai Donbase valdžią užgrobė ir karą pradėjo dar prieš tris savaites iki gaisro Odesoje.

Be to, likus savaitei iki riaušių Odesoje, maskoliai nuo Ukrainos atplėšė Luhansko pseudorespubliką, o dar prieš du mėnesius užgrobė Krymą. Būtent tokie agresyvūs Rusijos veiksmai sukėlė įtampą Odesoje, nes Kijevas baiminosi, jog Maskva ir šį regioną bandys atplėšti nuo Ukrainos.

Vėlesni demaskavimai paliudijo, kad tokia Kijevo baimė buvo pagrįsta, nes Maskvoje jau buvo ruošiami Odesos respublikos pasai ir siuvamos separatistinės vėliavos.
Odesos įvykius stebėjęs ir vėliau jų tyrimo komisijoje dalyvavęs chemikas bei žurnalistas Vladislavas Balinskis neslepia pasipiktinimo Kremliaus teiginiais. Tyrėjas papasakojo, jog putinistai 2014 pavasarį pasistatė dujomis apšildomas palapines, jose apsigyveno ir ėmė ištisomis paromis kritikuoti naująją Ukrainos valdžią.
Maskvai vasario 24 dieną užėmus Krymą, putinistai išdrąsėjo ir bandė užgrobti Odesos policijos ginklų sandėlį bei okupuoti miesto meriją. Tai pažadino Kijevo politikus, ir šie į rusakalbę Odesą pasiuntė Kijevo Maidano barikadose užsigrūdinusius aktyvistus.

Šie įrengė blokadas miesto prieigose ir ėmė tikrinti mašinas, ar jose nėra vežami ginklai maskoliams. Kremliaus rėmėjams buvo nurodyta išardyti palapines prie Profsąjungų rūmų ir mitingus rengti tik dienomis.

Tokiam nurodymui nepaklusus, ukrainiečiai nutarė patys išardyti putinistų palapines, stendus ir sceną. Tai padaryti buvo nuspręsta gegužės antrą dieną, kai Odesoje vyko futbolo rungtynės tarp vietos „Černomoreco“ ir Charkivo „Metalisto“ komandų.

Šių komandų aistruoliai tarpusavyje bičiuliavosi ir garsėjo simpatijomis Kijevui. Buvo tikimasi, kad išsigandę į miestą suvažiavusių keleriopai gausesnių Kijevo šalininkų putinistai patys palapines susirinks.
Siekdamas taikaus konflikto išsprendimo, Odesos meras sukvietė putinistų lyderius, išmokėjo jiems solidžias pinigines premijas ir išgavo pažadą gegužės antrą dieną nemitinguoti.

„Visi buvo įsitikinę, jog palapinių miestelį pavyks taikingai likviduoti, ir nei miesto vadovai, nei politinių partijų lyderiai nenumatė tragedijos“, – sakė V.Balinskis. Buvo planuojama, kad į Odesą kitą dieną iš Kijevo atskris Julia Tymoszenko ir pasakys kalbą apie Ukrainos vienybę.
Vidurdienį miesto centre į pergalingą eiseną ėmę rinktis Kijevo šalininkai didžiai nustebo pamatę, jog netoli buriasi ir gausūs Kremliaus rėmėjai. Spėjama, kad jų lyderiai naktį gavo iš Maskvos nurodymą priešintis, todėl putinistai ėmė svaidyti į ukrainiečius butelius ir akmenis, o po kiek laiko ėmė ir šaudyti.

Videokameros įamžino, jog į Kijevo šalininkus šaudę asmenys slėpėsi už policininkų nugarų, o tai sukėlė įtarimus, jog dalis policininkų buvo ištikimi Maskvai.
Kulkoms pakirtus du ukrainiečius, žinia apie šių mirtį įsiutino bičiulius, tad netrukus keletas iš jų irgi atsinešė ginklų.
Videokameros įamžino, jog putinistai buvo gerai pasiruošę kovai – per naktį buvo prisigaminę daugybę Molotovo kokteilių. Ukrainiečiai savo ruožtu Molotovo kokteilius skubiai gaminosi gatvėje, išpylę iš butelių nusipirktą alų ir pripylę į juos benzino.

Riaušės centre tęsėsi kelias valandas, per susišaudymus iš viso žuvo aštuoni asmenys, o keliasdešimt buvo sužeisti kulkų ir akmenų. Vėliau ukrainiečiai, sulaukę iš stadiono atėjusių futbolo aistruolių, patraukė už kelių kilometrų esančių Profsąjungų rūmų link.
Čia buvę demonstrantai paskubomis subėgo į rūmus, kartu kviesdami ten sueiti ir kelis šimtus pašalinių žioplių. Pastarieji, tiesą sakant, ir tapo aukomis, mat liko vestibiulyje, o protestų lyderiai užsibarikadavo ant stogo.

Nuo stogo putinistai į susirinkusius šaudė, mėtė sprogmenis ir akmenis. Ukrainiečiai iš pradžių aikštėje padegė visas putinistų palapines, o po to ėmė veržtis į rūmus.
Po keliolikos minučių vestibiulyje, kurio duris bei langus putinistai užbarikadavo mediniais pastoliais, pasirodė liepsnos. Gaisras greičiausiai kilo nuo įmesto „Molotovo“ kokteilio, nors jį sukelti galėjo ir su degiaisiais skysčiais neatsargiai elgęsi putinistai.

Užsidegus medinėms barikadoms, vestibiulyje buvę žmonės puolė bėgti laiptais į viršų ar prie langų, tikėdamiesi juos pradarę iššokti. Langai, deja, buvo grotuoti, o viršutiniuose aukštuose buvo mažai tranzitinių erdvių, nes šiame aukšte įsikūrusios firmos buvo jas užblokavusios grotomis.
Po keleto minučių nuo degančios medienos liepsnoti ėmė sienų dažai, plastiko elementai ir ant grindų papiltas benzinas. Pradaryti langai sukėlė skersvėjį ir ugnį įžiebė tiek, jog temperatūra laiptų aikštelėje, anot V.Balinskio, pasiekė 600 laipsnių.

Visas straipsnis nebus skelbiamas portale anyksta.lt. Straipsnio ieškokite „Anykštoje“ 2022-08-30.