Universiteto profesorius, tegu ir dirbdamas ne pilnu krūviu, atlyginimo per mėnesį gauna 700-800 eurų. Tuo tarpu Darbo biržos internetiniame puslapyje galima rasti pasiūlymų, jog prekybos centro darbuotojui net nereikia vidurinio išsilavinimo, o siūloma alga – 500 eurų.
„Anykšta“ teiravosi, ar normalu, kad žmogus, apsigynęs disertaciją, į mokslus investavęs ir savo laiką, ir pinigus uždirba tokią apgailėtiną sumą? O gal geriau nesimokyti ir iš mokyklos suolo tiesiai keliauti dirbti visiškai nekvalifikuoto darbo su vos pora šimtų mažesne alga?
Ir apskritai, ar sunku Anykščiuose rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų?
Virgilijus VAIČIULIS, UAB „Anykščių šiluma“ direktorius:
– Mūsų įmonėje gal kiek kitokia specifika. Ieškojau ekonomistės/o, ir tikrai šiam specialistui buvo siūlytas ne minimalus atlyginimas, tačiau atėjo viena moteris, pabandė dirbti ir išėjo. Viena iš priežasčių, matyt, ta, kad šitam darbui reikia ne tik ekonomisto išsilavinimo, bet dar apie metus praktikos įmonėje, kad įsisavintų šio darbo specifiką.
Arba, pvz, šilumininkas – inžinierius. Vėlgi – neminimali alga, bet žmogaus neturim. Net ir Lietuvos mastu ši profesija labai reikalinga, tačiau į ją stojančiųjų skaičius mažas. Aš netgi galvoju, kad jeigu mano vaikai būtų to amžiaus, kai rinktųsi studijas, minėtą profesiją tikrai siūlyčiau.
Mūsų įmonėje gal tik operatoriai (kūrikai) gauna minimalų atlyginimą, tačiau ir jiems dar prisideda papildomų apmokėjimų – už ilgesnes darbo valandas, už kažkokius papildomai padarytus darbus.
Politikai kalba apie atskirties mažinimą. Tačiau man tai atrodo nerealu – jeigu profesorius universitete, net ir turėdamas minimalų paskaitų kiekį, gauna 700-800 eurų, o kokiame nors prekybos centre, kur net vidurinio išsilavinimo nereikia, galima uždirbti iki 500 eurų, tai jau nenormalu. Kokia pagarba gali būti mokslui, dėstytojams, jeigu disertacijas apsigynęs žmogus drabužius perka „pievelėje“, ir ne dėlto, kad „ieško“ įdomesnio stiliaus, o dėl to, kad kitokio drabužio įsigyti negali.
Dar vienas dalykas, kuris man atrodo klaidingas – žmogus darbe praleidžia 8 valandas, bet iš jų dirba 5. O moki kaip už visą dieną. Nėra lankstumo. Pavyzdžiui, užsienyje vieną dieną žmogus gal dirbs 10 valandų, kitą – 12, o kitą – gal tik 2. O pas mus turi rašyti dienas, kad per mėnesį susidarytų 160 valandų (etatas), kitaip prisikabins tam tikros mokesčių struktūros.
O kiek dar tokių, kurie nenori dirbti – čia jau visos socialinės sistemos rakštis.
