Kauno technologijos universiteto rektorius ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Petras Baršauskas teigia, jog, atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį, nedidelių studijų įmokų įvedimas visiems studentams yra geriausia esamos sistemos alternatyva.
Kauno technologijos universiteto rektorius ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Petras Baršauskas teigia, jog, atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį, nedidelių studijų įmokų įvedimas visiems studentams yra geriausia esamos sistemos alternatyva.
Pasak jo, ši tvarka, nors ir netobula, tačiau yra socialiai teisingiausia. Visi studentai tokiu atveju mokėtų nedidelį mokestį už mokslą, o didžiąją dalį paremtų valstybė.
LURK prezidento nuomone, visiems mokamo mokslo įvedimas užtikrintų universitetams galimybę kelti studijų kokybę. Valstybė būtų pajėgi finansuoti universitetus tokiu lygiu, koks yra dabar, o universitetai galėtų investuoti į laboratorijų atnaujinimą, išteklių gerinimą, patalpų renovaciją ir studijų kokybės kėlimą.
„Esant tokiai sistemai būtų galima planuoti biudžetą ne porai metų į priekį, o ilgesniam laikui. Tai – skaidri sistema, atverianti daugybę galimybių”, – teigia KTU rektorius P. Baršauskas.
Anot jo, sistema galėtų būti lanksti ir užtikrinti aukštojo mokslo prieinamumą visiems.
„Mokestis būtų toks, kad neišgalintis jo mokėti žmogus galėtų pasiimti paskolą. Ar ją paskui grąžinti ir kaip, būtų nustatoma pagal socialinę padėtį, kitus faktorius”, – teigia P. Baršauskas.
Šiandien aukštosiose mokyklose studentai studijuoja labai nevienodomis sąlygomis – valstybės finansuojamose vietose (55 proc. visų studentų) besimokantieji už studijas nemoka nieko, o valstybės nefinansuojamose (45 proc. visų studentų) besimokantiesiems tenka mokėti iki 21 tūkst. Lt.
Siūloma alternatyva padėtų atlaisvinti 21 mln. valstybės lėšų, kurios galėtų būti panaudotos kitoms aukštojo mokslo reikmėms.
Jeigu būtų sutarta, kad ši Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo alternatyva yra tinkamiausia, tektų keisti Konstitucijos nuostatą, kuri garantuoja nemokamą mokslą gerai besimokantiems šalies piliečiams. Tačiau ir visuotinai mokamo aukštojo mokslo sistemoje gabiausiems studentams būtų numatytos motyvavimo galimybės. Jie būtų skatinami įvairiais būdais, – pavyzdžiui, valstybė galėtų atleisti studentą nuo paskolos grąžinimo, patys universitetai galėtų suteikti stipendijas geriausiesiems.
Pasak P. Baršausko, tai neturėtų tapti dingsimi studentams išvykti studijuoti svetur.
„Pagrindinė motyvacija mokytis vienoje ar kitoje aukštojoje mokykloje turi būti studijų kokybė. Lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, šiandien Lietuva skiria labai mažai išteklių vieno studento parengimui. Pasirinkę nemokamo mokslo alternatyvą arba palikę viską taip, kaip yra, skurdinsime universitetus, nukentės studijų kokybė”, – teigia P. Baršauskas.
Pasak jo, Lietuvoje mokestis už aukštąjį mokslą bus tikrai mažesnis nei pragyvenimo išlaidos bet kurioje nemokamą mokslą garantuojančioje Skandinavijos šalyje.
Pirmadienį įvykusiame LURK posėdyje universitetų rektoriai vienbalsiai nutarė, kad iš trijų siūlomų Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų alternatyvų geriausia yra trečioji, numatanti nedidelės studijų įmokos įvedimą visiems studentams. Tokiam sprendimui universitetų rektoriai pritarė vienbalsiai.
Kitos rektoriams siūlytos alternatyvos – paskolų už mokslą sistemos gerinimas arba studijų įmokų mokėjimas tik tiems studentams, kurie turi akademinių skolų.
Mokėjimo už studijas tvarką siūloma koreguoti nuo 2015 metų.
