Už atliekas mokėsime daugiau („Anykšta“, Nr. 92, 2016-11-19)

Pirmadienį Anykščių rajono tarybos nariai buvo sukviesti į savivaldybę išklausyti samdytos firmos – UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ paskaitos, kodėl anykštėnams reikia branginti atliekų surinkimą.

Pagal UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ pateiktus skaičiavimus, Anykščių miesto gyventojams atliekų surinkimas turėtų brangti bent 20 proc., o kaimiečiams – dvigubai. Anykščių miesto ir rajono miestelių, kuriuose yra per 500 žmonių, gyventojai už atliekas 2017-iaisias turėtų mokėti po 30 eurų per metus, o mažesnių gyvenviečių žmonės – po 22 eurus per metus. Nauji įkainiai rajono Taryboje bus tvirtinami jau kitą savaitę, tiesa, kol kas atliekų brangimas turėtų būti mažesnis nei nurodoma studijoje.

Kaimiečius artina prie
miesto. Pagal kainą…

Ketinama apmokestinti ir vasarotojus, kurie per metus savo sodybose išdegina bent 100 kilovatvalandžių elektros. „Pasiuntiniui, kuris karaliui atneša blogą naujieną, nukertama galva. Aš turiu būti tuo pasiuntiniu“, – pradėdamas UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ parengtos studijos pristatymą Anykščių rajono tarybos nariams sakė šios samdytos įmonės vadovas Gintautas Umbrasas. Pasiklausyti ekspertų susirinko 15 rajono Tarybos deputatų. Nepartinis Arūnas Liogė ir „tvarkietis“ Raimundas Razmislavičius piktinosi, kad studijos rengėjai nenumatė varianto gyventojus apmokestinti už faktiškai surinktą šiukšlių kiekį. O G. Umbrasas tikino, jog finansinis rezultatas nuo to vargu ar pasikeistų, gal net būtų atvirkščiai – dar daugiau žmonių atliekas mestų į bendrus konteinerius arba į pamiškes.
Aiškindamas motyvus, kodėl reikia didinti mokestį už atliekas, G. Umbrasas nurodė, jog 2,2-2,5 karto išaugo „sąvartyno vartų“ mokestis, augo ir visos kitos šiukšlių surinkimo sąnaudos. Eksperto teigimu, „kapitalistai mokė, kad mokesčiai už komunalines paslaugas kasmet turėtų augti 1,5 proc.”. Pasak jo, savivaldybių vadovai politikuodami komunalinių paslaugų mokesčių kasmet nedidina, todėl per kelis metus atsiranda apčiuopiamas savivaldybių įmonių pajamų ir išlaidų skirtumas. Jis tvirtino, kad anykštėnai jau ir dabar nemoka visos kainos už atliekų išvežimą.
Iki šiol Anykščių rajono gyventojams buvo taikyti net penki skirtingi atliekų išvežimo tarifai – brangiausiai mokėjo Anykščių miesto daugiabučių gyventojai (25,56 euro per metus), mažiausiai – kaimų gyventojai, besinaudojantys bendrais konteineriais (9,84 euro). Anykščių miesto individualių namų gyventojams buvo nustatytas 23,64 eurų, rajono gyvenviečių, kuriose daugiau nei 500 gyventojų – 17,76 eurų, mažesnių gyvenviečių gyventojams, besinaudojantiems individualiais konteineriais -11,76 eurų metinis tarifas. Jei Anykščių rajono taryba priims tokį sprendimą, kokį siūlo studijos rengėjai, visi Anykščių miesto bei didesnių miestelių, kuriuose per 500 gyventojų, žmonės mokės po 30 eurų per metus, o visi mažesnių gyvenviečių žmonės – po 22 eurus per metus. G. Umbraso teigimu, didelis skirtumas tarp kaimiečių ir miestiečių tarifų buvęs nesąžiningas, nes geriausiu atveju kaimiečiai sukompostuoja, taigi į konteinerius nemeta, tik 8-12 proc. visų atliekų. Tuo tarpu surinkti atliekas iš kaimo komunalininkams yra brangiau nei iš miesto, kur daugiabučių konteineriai sustatyti bendrose aikštelėse.

Siūlė skatinti rūšiavimą

A. Liogė studijos rengėjams aiškino, kad jų siūloma sistema yra negera, nesąžininga. Mat numatoma gyventojus apmokestinti pagal atliekų sukaupimo normas, o ne pagal faktinį jų kiekį. Partijos „Tvarka ir teisingumas” atstovas rajono Taryboje R. Razmislavičius tikino, kad mokesčio už atliekas sistemą reikia kurti taip, kad ji skatintų atliekų rūšiavimą. „Su kaimynais vežam, rūšiuojam. Plaunam indelius. Ar yra kokia logika neskatinti rūšiavimo?”, – retoriškai klausė R. Razmislavičius. Tačiau G. Umbrasas tvirtino, kad žmones rūšiuoti atliekas vargu ar įmanoma priversti, o šito pasiekti, pasak jo, galima tik per edukaciją. „Vakaruose rūšiavimas edukacijos, o ne ekonomikos nulemtas“, – Anykščių politikams sakė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ vadovas. Jis tikino, kad ir iš išrūšiuotų atliekų jų surinkėjas biznio nepadarys, todėl ir gyventojams mokestis dėl rūšiavimo gali mažėti labai jau nežymiai. „Kol kas nelabai kam, išskyrus Sopranus, pavyko padaryti biznį iš atliekų“, – ironizavo G. Umbrasas. UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ direktorius Kazimieras Šapoka pridūrė, kad komunalininkai už parduotą toną stiklo gauna vieną eurą.
Studijos rengėjai pateikė atliekų išvežimo tarifų projektus ir juridiniams asmenims. Siūloma juridiniams asmenims taikyti net 17 skirtingo dydžio tarifų.

Stengsis apmokestinti kuo daugiau žmonių

Rajono Tarybos narys liberalas, Svėdasų girininkas Donatas Tuska kalbėjo, kad ypač aktyvūs šiukšlintojai yra vasarotojai. Meras Kęstutis Tubis aiškino, kad vasarotojus, mūsų rajone turinčius sodybas, reikia apmokestinti. Ir politikai, ir studijos rengėjai, regis, laikėsi tos pačios pozicijos, jog vasarotojų mokestį už atliekas reikia susieti su jų suvartojamu elektros kiekiu – jei žmogus suvartoja tam tikrą kiekį elektros savo sodyboje, vadinasi, joje būna ne tik epizodiškai. „Šiukšlių naštą turėtume pasidalinti su kiek įmanoma daugiau žmonių“, – kalbėjo meras.
Vicemeras konservatorius Sigutis Obelevičius sakė, jog studijos rengėjų paruošta apmokėjimo už atliekas tvarka yra pati geriausia iš iki šiol buvusių, tačiau jis dėstė, kad „problema – bobulytės, kurios per metus surenka vieną ar du konteinerius.” Vicemerui, regis, nepritarė savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Saulius Rasalas. „17 procentų atliekų pas mus tekstilė, taigi – senos „fufaikos“, – tikino S. Rasalas. „Darbo partija žmonėms kažkada vežė drabužius “iš antrų” rankų. Dabar žmonės juos meta”, – pajuokavo meras K. Tubis, prieš tai paaiškinęs, kad juokaus.

Filmuoja ir atliekų
konteinerius

Per renginį paaiškėjo, kad mūsų mieste stebimi ir atliekų konteineriai. Šią žinią pranešė rajono meras K. Tubis, pasidžiaugęs, kad jis buvo šio filmavimo iniciatorius. O savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas S. Rasalas dėstė, kad asmenys, nelegaliai besinaudojantys bendraisiais konteineriais, dabar važiuoja į tas atliekų išmetimo aikšteles, kur nėra vaizdo registratoriaus.
UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ direktorius Kazimieras Šapoka, mero paprašytas papasakoti apie atliekas išmetančių asmenų filmavimo naudą, atskleidė, kad kol kas naudos būti negali. Mat šiomis dienomis vyksta akcija, kai prie bendrųjų konteinerių legaliai galima palikti stambiagabarites atliekas. Tačiau K. Šapoka vylėsi, kad ateityje kilnojamas vaizdo registratorius duos naudos – bus galima pagauti tuos, kas prie konteinerių neša baldus ar atveža padangų.

Nauja kaina – nuo Naujųjų metų

Po beveik dvi valandas trukusių diskusijų meras K. Tubis įpareigojo savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoją S. Rasalą paruošti rajono Tarybai sprendimo projektą. „Aš kreipiuosi į Saulių Rasalą, kad tai būtų per trumpiausią laiką padaryta. Kieno tema – tas ir atsako, visų vadų vadas atliekų tvarkyme yra S. Rasalas. Meras keičia poziciją, meras už visus nedirbs”, – regis, kažką tarp eilučių S. Rasalui norėjo pasakyti rajono vadovas. UAB „Anykščių komunalinis ūkis“ direktorius K. Šapoka Tarybos nariams taip pat aiškino, jog būtina lapkričio mėnesio rajono Tarybos posėdyje patvirtinti naujas atliekų surinkimo kainas, kitaip komunalininkai nespės sudaryti naujų sutarčių. Anykštėnų laimei, kol nėra padidintas „sąvartyno vartų“ mokestis, turėtų būti nustatyti 22,85 ir 17,14 eurų metiniai įkainiai.