Trijų kartų vyrai: Vytautas Rimvydas ir Mantas Šulskai.
Šiaurės rytų kryptimi nuo seniūnijos centro – Kurklių – devynetą kilometrų nutolęs, prie Nevėžos upelės prigludęs, Užunevėžių kaimas garsėja Nepriklausomybės akto signataro ir autoriaus Stepono Kairio gimtine, švč. Mergelės Marijos bažnytėle ir čia gyvenančiais darbščiais žmonėmis. Pasak Kurklių seniūno Algimanto Jurkaus, jeigu 1923 – iaisiais kaime gyveno 120 žmonių, tai šiuo metu nuolat gyvenančių jis priskaičiuoja apie 15, nors gyvenamąją vietą kaime deklaruoja 35 gyventojai.
Kaimas turi bažnyčią
Dėl pavadinimo kaimas turi savo legendą, pagal kurią dvarininkas neva kortomis pralošęs žemes „užu Nevėžio“, kuriose įsikūręs kaimas vietine tarme pavadintas Ažunvėžiais, paskui Užunvėžiais. Visgi labiau tikėtina, kad kaimui pavadinimą bus padovanojęs Nevėžos upelis. Šiaip ar taip kaimas paminėtas dar 1744 metais Vilniaus vyskupijos sinodo sąrašuose ir, kaip teigiama Anykščių krašto vietovių žinyne, XIX a. čia buvęs net nedidelis Reutų šeimos dvaras, gerokai apkarpytas po baudžiavos panaikinimo, o amžiaus pabaigoje nugyventas ir visai sunykęs.
XX a. pradžioje Užunvėžiai buvo didelis kaimas, kuriame dirbo amatininkai: kailiadirbys Archipas, siuvėjas Kazys Katinas, batsiuviai Beinaravičius ir Milevičius, dievadirbys Petras Čivas. Tarpukariu Užunvėžiuose veikė grietinės nugriebimo punktas, privati parduotuvė.
Ant kalnelio, medžių apsuptyje, stovi medinė 1937 – 1940 m. kunigo Stepono Telksnio rūpesčiu pastatyta originali, stačiakampio formos švč. Mergelės Marijos bažnyčia (arch. Karolis Reisonas), turinti racionalistinės ir istorizmo architektūros bruožų. Bažnyčios statybą rėmė broliai Antanas ir Jonas Banėnai, o žemės parapijai dovanojo Uršulė Banėnaitė – Kisielienė. Bažnyčią 1940 m. rugpjūčio mėnesį pašventino Kurklių klebonas Juozas Katinas, o šiuo metu prieškaryje įkurtą parapiją administruoja Kavarsko klebonas Norbertas Martinkus.
Griuvėsiais virstančioj
mokykloj treniruojasi
kariškiai
Pradžios mokykla Užunevėžiuose įkurta 1920 metais M. Adamonio, vėliau – J. Šulskaus išnuomotose patalpose. Įdomu tai, kad mokyklos inventorių pasigamino mokinių tėvai. Tačiau tipinė, mūrinė mokykla buvo pastatyta 1939 – 140 metais, taigi beveik tuo pačiu metu, kaip ir bažnyčia. Mokyklos statybai kaime gimęs ir augęs Nepriklausomybės akto signataras inžinierius Steponas Kairys1939 metais paaukojo visą Kaune gautą premiją – 8000 litų, tuomet tai didelius pinigus. Joje mokėsi 55 Užunvėžių ir aplinkinių kaimų vaikai. Pokaryje mokykla buvo reorganizuota į septynmetę, mokėsi beveik 100 mokinių, dirbo10 mokytojų. Direktoriumi dirbo neseniai į amžinybę išėjęs šviesuolis kurklietis Jonas Kukta, mokykloje populiarinęs dramos mėgėjų veiklą. 1966 – aisias mokykloje veikė vakarinė (suaugusių) aštuonmetė mokykla, tačiau nuo 1969 metų iki mokyklos uždarymo 1975 m. pastate buvo tik pradinė mokykla. Kurį laiką pastate dar veikė biblioteka, parduotuvė, gyveno žmonės.
Užunevėžių kaimo žmonės, o ir Kurklių seniūnas A. Jurkus apgailestauja, kad iki šiol nepavyko išsaugoti Nepriklausomybės akto signataro lėšomis statytos mokyklos, įrengti bent kokio kampelio žymiausio šio kaimo žmogaus atminimui. Apleistą, griūvantį pastatą valdžia nesėkmingai pardavinėja. Pasak seniūno, pradinė pardavimo kaina buvo ar ne 69 tūkst. Lt., tačiau nepavykus parduoti, ši kaina buvo ne kartą sumažinta. Seniūno žiniomis, paskutinis mokyklos pastato aukcionas vyko liepos 23 dieną, tačiau už 17 tūkst. Lt parduodamu pastatu niekas net nesidomėjo.
Šio pastato istorija panaši kaip ir ne vieno Anykščių savivaldybės pardavinėjamo. Prašoma nerealios kainos, po to nukainuojama, nukainuojama, kol galop pastatas tampa benamių ir asocialų prieglobsčiu… Juk, jei už gražioje vietoje esantį pastatą vietoje 69 tūkst. Lt būtų iš karto paprašyta kokių 20 tūkst. Lt, pastatas seniai būtų apgyvendintas, gal jame būtų koks kampelis atsiradęs žymiausiam kaimo žmogui ir ypač turtingai kaimo istorijai.
Mokyklos likimas ypač skaudžiai užgauna dar gyvus signataro gimines, iš Užunvėžių kaimo kilusius šviesuolius, buvusius mokyklos mokytojus ir mokinius, kurie dar turi vilties dėl buvusios mokyklos pastato ateities…
O kol kas, pasak seniūno, į iš griuvenų ir šiukšlių išvaduotą pastatą treniruotis atvažiuoja kariškiai.
Vyrai ruošėsi javapjūtei
Kaimo senbuvis Vytautas Šulskus pasitiko kieme, su plaktuku rankoje ir į ilgesnes kalbas leistis nebuvo linkęs, mat javapjūtė čia pat. Sūnus Rimvydas ir septyniolikmetis anūkas Mantas ruošė darbui vokišką javų kombainą. Jie dirba 130 hektarų žemės. Nors R. Šulskus gyvena Utenoje, ūkininkauti tos kelios dešimtys kilometrų netrukdo. „Nežinom, koks čia tas derlius bus. 20 hektarų teko atsėt, tačiau sutartinius įsipareigojimus tesėsime“ , – sakė V. Šulskus, būdamas tikras, kad neturės problemų dėl grūdų pardavimo ir jau žinomos kainos. Veronika ir Vytautas Šulskai užaugino ne tik sūnų, bet į gyvenimą išleido 3 dukras. Elvyra gyvena užsienyje, Alma, baigusi Vilniaus dailės akademiją, įsikūrė sostinėje, o Palma dirba Anykščiuose.
V. Šulskaus tėvas Juozas pokaryje žiauriai muštas dėl į mišką partizanauti išėjusio brolio, laisvės nesulaukė, tačiau jo sūnus teigė, kad visą laiką žinojęs, kad anksčiau ar vėliau Lietuva vėl bus laisva, nes ilgiau taip tęstis negalėję.
„Mūsų čia daug“
V. ir V. Šulskų kaimynai Nijolė ir Vytautas Šablauskai irgi ūkininkauja, su sūnum Viktoru dirba 140 hektarų, verčiasi augalininkyste, tačiau laiko ir 16 karvių. „Mūsų čia daug, šeimyna didelė“, – sakė kruopščiai prižiūrimos sodybos sode sutikta N. Šablauskienė.
Sode dirbo dukra Monika studijuojanti Kaune, su kitais vaikais krituolius rinko anūkas Nojus, o sodo gale esantį lauką kultivavo sūnus Viktoras. „Mūsų čia daug. Kartu gyvenantis sūnus Andrius dirba Antruosiuose Kurkliuose medžio apdirbimo įmonėje, Evaldas su šeima gyvena Anykščiuose, o Viktoras antai už traktoriaus vairo. Pas mus dar gyvena neįgali moteris iš Klenuvkos kaimo, – sakė N. Šablauskienė.
V. ir N. Šablauskų šeima į Užunevėžius atsikėlė 1989 – aisias iš Ignalinos rajono ir per ketvirtį amžiaus puikiai įsikūrė ant kalvelės, nuo kurios gerai matyti bažnytėlė, St. Kairio mokykla ir Užunevėžio kaimo laukai.
