Profesorius Vytautas Landsbergis vadina „baisiu” ir jam nesuvokiamu Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus pareiškimą, kad Neringa Venckienė „nėra pūlinys tik teisinėje sistemoje, tai yra pūlinys ir politinėje sistemoje – tai visos mūsų valstybės bėda”.
Profesorius Vytautas Landsbergis vadina „baisiu” ir jam nesuvokiamu Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus pareiškimą, kad Neringa Venckienė „nėra pūlinys tik teisinėje sistemoje, tai yra pūlinys ir politinėje sistemoje – tai visos mūsų valstybės bėda”.
„Tai baisus pareiškimas. Aš manau, ir eilinis kolega, ir apskritai apie bet kokį žmogų, tai atrodo, kad tai kažkoks žmogžudys arba bankų išvogėjas. Ir čia atseit labai blogas žmogus, kuris turi savo įsitikinimą ir, matyt, meilę vaikui, ir pagal tai veikia. Jeigu dėl to išvadinamas tokiais žodžiais ir dar tą dieną, kai pati teisėtvarka pradeda bylą prieš tą žmogų, – jau nurodoma, kad jis ne tik kaltas, bet ir labai baisus. Tai koks galutinis rezultatas tos bylos, patekus į kokį tarptautinį teismą, kur Aukščiausiojo Teismo pirmininkas jau nuteisia ir nuteisia aukščiausia moraline bausme, išvadina visos valstybės pūliniu. Kažkas nesuvokiama man”, – kalbėjo antradienį Lietuvos radijui V. Landsbergis.
Profesoriaus manymu, ši situacija yra ir visos Lietuvos problema. „Čia yra esminis dalykas – požiūrio į teisingumą, pačios teisinės sistemos funkcionavimo. Faktas, kad pasitikėjimas teismais labai žemas, patys teismų atstovai dėl to pyksta ir kažką kaltina, kaip sovietų laikais disidentus kaltindavo, kad kenkia partijai savo kritika. Na, o tokios mintys, kad nusivylimas teismais griauna valstybės pamatus… Tai gal teismai, kurie nebrangina visuomenės pasitikėjimo, ir griauna valstybės pamatus, kai išteisina teisėtvarkos kyšininkus ir korumpuotus asmenis kaip saviškius. Tai ką visuomenė turi galvoti ir koks pasitikėjimas tuo būdu ugdomas?” – klausė V. Landsbergis.
Visuomenininkams atstovaujantis filosofas Romualdas Ozolas teigia, kad ši problema – ne vien teisėjų ir teisėtvarkos, bet ir apskritai mūsų kultūros ir intelekto, tautos sugebėjimo suvokti, suprasti ir konstruoti gyvenimą problema.
„Mes aiškiai sakome: pasikvieskim žmones iš užsienio, kurie būtų visiškai nešališki, nežinotų kontekstų, o vadovautųsi teise ir humanizmu. Labai aiškus dalykas – sustabdome visus veiksmus šioje byloje, paskelbiame jai moratoriumą ir pradedame nešališkų užsienio teisininkų jėgomis nagrinėjimą iš pradžių, nuo žudynių. Ten daugybė klausimų, kurie nuo pat pradžių buvo nuvedami į šoną, ir kuriama neteisinga situacija neteisėtiems sprendimams. Šito niekas Lietuvoje iš teisininkų negali paneigti, nes kiekvienu atveju gali atsirasti kontrargumentas tam neigimui”, – teigė R. Ozolas.
Pasak jo, jeigu visuomenė neprivers teisėtvarkos būti humaniška, tai tikrai neatsiras jėgų ir valstybė toliau eisianti nykimo link. „Kol nebus pramušta skylė šitame gelžbetoniniame teisėtvarkos nežmoniškumo statinyje, niekas nesikeis”, – įsitikinęs filosofas.
