Vaikai nesupranta skolinimosi

Prieš rugsėjo pradžią „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Mokyklų tobulinimo centru surengtoje ketvirtojoje Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje pedagogai klausėsi įvairių sričių ekspertų pranešimų ekonomikos temomis, taip pat varžėsi finansinių žinių viktorinoje. Buvo atkreiptas dėmesys į skolinimosi problemą, kuri aktuali ir vaikams.

Prieš rugsėjo pradžią „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Mokyklų tobulinimo centru surengtoje ketvirtojoje Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje pedagogai klausėsi įvairių sričių ekspertų pranešimų ekonomikos temomis, taip pat varžėsi finansinių žinių viktorinoje. Buvo atkreiptas dėmesys į skolinimosi problemą, kuri aktuali ir vaikams.

Buvo atlikta ekonomikos mokytojų apklausa, skirta moksleivių skolinimosi problemoms. Apklausoje dalyvavo 75 pedagogai, iš jų du – iš Anykščių. Ekonomikos mokytojų apklausos duomenimis, 29 proc. pedagogų mano, kad moksleiviai turi apsčiai problemų dėl skolinimosi, kai kurie jų net įsigudrina naudotis greitųjų kreditų bendrovių paslaugomis. Toks pat nuošimtis mokytojų teigė, kad vaikai nedideles sumas skolinasi iš pažįstamų ir artimųjų.

„Vaikai dažnai gyvena iliuzija, kad jei paimti yra lengva, tai ir grąžinti bus vieni niekai. Tačiau kalbant apie pinigus, taip nebūna. Todėl reikia galvoti apie pasekmes. Tokia iliuzija yra skatinama įvairiomis reklamomis, pavyzdžiui, pakanka paskambinti, ir pinigai jau tavo kišenėje. Atskirti grūdus nuo pelų, įvertinti finansines pasekmės dažnai jauniem žmonėm nėra paprasta“, – svarstė Anykščių Antano Baranausko pagrindinės mokyklos mokytoja Skirmantė Banienė.

Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės, tai, kad moksleiviai linkę skolintis neatsakingai gali lemti tai, kad jie dar nesugeba atskirti poreikių nuo norų bei tinkamai įvertinti, kokių pasekmių tolesniame gyvenime gali turėti kredito istorija. Tuo įsitikinę ir apklausoje dalyvavę ekonomikos mokytojai – beveik pusė jų (47 proc.) teigė, jog moksleiviai nesupranta kredito istorijos svarbos, o 17 proc. pripažino, kad moksleiviai apskritai nieko nežino apie kredito istoriją.

Apklausos duomenimis, tik 48 proc. ekonomikos mokytojų įsitikinę, kad moksleiviai aktyviai domisi tinkamu asmeninių finansų valdymu – tai jiems svarbu jau šiuo metu arba planuojant savo ateitį. Beveik ketvirtadalis (24 proc.) pedagogų tvirtino, kad vaikams labiau rūpi investavimas nei kitos asmeninių finansų temos.