![](https://www.anyksta.lt/wp-content/uploads/2024/05/lb20240527_3-Copy.jpg)
Valstybės atkūrimo dienos proga prezidentas Gitanas Nausėda beveik 70 Lietuvos ir užsienio piliečių apdovanojo valstybės ordinais bei medaliais.
Šalies vadovo teigimu, apdovanoti asmenys „su didžiuliu užsidegimu kiekvieną dieną puoselėja amžinai žaliuojančią Lietuvos valstybę“.
„Kurie nenuilstamai darbuojasi mokslo, kultūros, švietimo, sporto ar kitose srityse, rūpinasi dvasiškai tvirtos visuomenės augimu, užtikrina šalies gynybą ir saugumą, nepailsdami kuria tarptautinės bendrystės tiltus, stiprina ne tik savo bendruomenės, šalies, bet ir viso pasaulio architektūrą. Rizikuodami savo pačių gyvybe, didvyriškai aukojasi gelbėdami kitus“, – apdovanojimų įteikimo ceremonijoje pasakytoje kalboje sakė G. Nausėda.
Aukščiausias apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius – skirtas kardinolui Sigitui Tamkevičiui.
Jis įvertintas „už reikšmingą indėlį į kovą už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, už nuolatinę pagalbą silpniausiems visuomenės nariams, už reikšmingą indėlį į socialiai jautrios ir dvasiškai tvirtos visuomenės kūrimąsi“.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi už ypatingą indėlį į Lietuvos fotografijos meną, humanistinių idėjų puoselėjimą ir Lietuvos vardo garsinimą apdovanotas fotomenininkas Antanas Sutkus.
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius skirtas šiemet kadenciją baigsiančiam Valstybės saugumo departamento direktoriui Dariui Jauniškiui.
Jis apdovanotas „už profesionalumą, asmeninį indėlį ir ypatingus nuopelnus vystant Lietuvos žvalgybą bei kritinėse situacijose laiku priimtus ir įgyvendintus sprendimus, sustiprinusius Lietuvos Respublikos saugumą“.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi įvertintas fizikas, chemikas Arūnas Ramanavičius – už reikšmingus nuopelnus Lietuvos mokslui ir visuomenei bei Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
Tarp apdovanotųjų – ir du vokiečių generolai bei Vokietijos gynybos ministerijos darbuotojas.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius skirtas Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadui generolui leitenantui Alfonsui Maisui (Alfonsui Maizui), Vokietijos gynybos ministerijos strategijos ir operacijų direktoriui generolui leitenantui Gunteriui Schneideriui (Giunteriui Šnaideriui) ir Vokietijos gynybos ministerijos saugumo ir gynybos politikos direktoriui Jasperiui Wieckui (Jasperui Vikui).
Jie pagerbti už nuopelnus plėtojant Lietuvos ir Vokietijos valstybių santykius, Lietuvos saugumo stiprinimą, už indėlį į dvišalį strateginį gynybinį bendradarbiavimą.
Skirtingus valstybės apdovanojimus taip pat gavo dailininkas, grafikas Stasys Eidrigevičius, sociologas, kriminologas Aleksandras Dobryninas, chemikas Vytautas Getautis, architektūros istorikas Vaidas Petrulis, šachmatininkas Jonas Sidabras, gydytojas psichiatras Emilis Subata, filosofas Alvydas Jokubaitis, aktoriai Virginija Kochanskytė ir Andrius Kaniava, pianistė Rita Bieliauskienė, dirigentas Robertas Šervenikas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinė direktorė Laima Vilimienė, egzistencinės krypties terapeutė Dalia Puidokienė, kt.
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai skirti Krašto apsaugos savanorių pajėgų vyriausiajai specialistei Julijai Ašmenienei, pernai spalį išgelbėjusiai smarkiai susižalojusį karį savanorį, Šiaulių apskrities Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistui Andriui Karpui, liepą Sujainių tvenkinyje išgelbėjusiam skendusį žmogų.
Po mirties apdovanotas Rolandas Gelčys, tragiškai žuvęs 2024 metų birželio 2 dieną gelbėdamas dvi Baltijos jūroje skendusias nepilnametes mergaites.
Sekmadienį Lietuvoje minimos 107-osios valstybės atkūrimo metinės. 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Prezidento teigimu, tuomet pasirašytas Nepriklausomybės Aktas buvo drąsus ir vizionieriškas dokumentas, tapęs valstybės pamatu.
„Ištisoms Lietuvos žmonių kartoms Vasario 16-oji buvo amžinas įkvėpimo šaltinis. Nei vėlesnės tremtys, nei barbariškos žudynės, nei penkiems dešimtmečiams užslinkusi sovietizacijos tamsa nenumarino tautos balso. Neužčiaupė istorinio teisingumo troškimo ir noro eiti tiesiu laisvės keliu“, – savo kalboje akcentavo G. Nausėda.
Su kryžiuočiais susidėsi, tai bėdos tikrai turėsi.
Su kacapu susidėsi, gulage už Uralo kalnų nudvėsi.
uzkabino gelzgaliukus nacistines vokietijos esesininku atzaloms.Greit pamirso ,kad jo gimine vokieciai per osvencimo kamina paleido
Rusai kartu su naciais buvo sąjungininkai antrojo pasaulinio pradžioje. Kartu rengė paradus su naciais Breste. Kartu rengė paradus krėmliaus aikštėje, kada sveikino nacius užėmus Paryžių.
Konclagerius statyti pirmi pradėjo rusai. Hitleris nusižiūrėjo.
A. Lukašenka: nei politikai, nei jų Vakarų kuratoriai nesugebėjo suardyti baltarusių ir lietuvių tarpusavio ryšių
Vasario 16 d., Minskas. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasveikino Lietuvos žmones su valstybine švente – Valstybės atkūrimo diena. Apie tai BELTA pranešė Baltarusijos lyderio spaudos tarnyba.
„Daugelį šimtmečių mūsų tautos visada ėjo šalia, turtindamos viena kitą kultūriškai, ekonomiškai ir dvasiškai“, – rašoma sveikinimuose.
„Nepaisant šiandienos sunkumų, nei odioziniai Baltijos šalių politikai, nei jų kuratoriai nesugebėjo nutraukti ryšių tarp šiuolaikinių Baltarusijos ir Lietuvos gyventojų“.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad Baltarusija laiko atviras duris ir kviečia visus savo kaimynus apsilankyti ir taikiai bendradarbiauti.
„Tai pastebi ir vertina paprasti lietuviai, išlaikę šiltą požiūrį į baltarusius. Abiejų šalių žmonės, kaip ir anksčiau, kartu švenčia šventes, kuria šeimas ir svajoja apie saugią ir laimingą ateitį, kurią galime kurti kartu”, – pažymėjo Aleksandras Lukašenka.
Prezidentas palinkėjo Lietuvos žmonėms taikos, klestėjimo ir pasitikėjimo rytojaus diena.
Nereikia mums sveikinimu is nedraugisku saliu.
Pagarba vokieciu generolams.
Alesionka, visi zinom, kadturi psichini sutrikima, bet galvojau del jo jumoro jausmo neprarandama. sito klauno sveikinimas yra bulbestano auditorijai, siek tiek druskos ant zaizdos – jie kaip vasalai pasinaikino savo baltarusiu kalba ir kuratoriu kalba padare valstybine 😀
Kaip Leonas Alesionka vertina Putino pedofilijos apraiškas? Normalu? Pagydoma?