Advokatų kontora J. Judickienė ir partneriai JUREX tęsia straipsnių ciklą apie valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą. Šiame straipsnyje aptariami valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės veiklos apribojimų, paskelbus kontroliuojamos įmonės akcijų privatizavimo programą, ypatumai.
Advokatų kontora J. Judickienė ir partneriai JUREX tęsia straipsnių ciklą apie valstybės ir savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą. Šiame straipsnyje aptariami valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės veiklos apribojimų, paskelbus kontroliuojamos įmonės akcijų privatizavimo programą, ypatumai.
Valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės akcijos privatizuojamos viešo aukciono arba viešo konkurso būdu. Laikotarpis nuo privatizavimo programos paskelbimo ir privatizavimo sutarties pasirašymo yra ilgas, o ypatingai privatizavimo viešo konkurso būdu atveju. Suprantama, kad valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės akcijų privatizavimas neturi stabdyti įmonės veiklos ar jai trukdyti. Tačiau tiek akcijų pirkėjas tiek pardavėjas yra suinteresuoti, kad įmonės finansinė būklė ir kita svarbi informacija apie įmonę privatizavimo metu iš esmės nepasikeistų ir akcijų perdavimo pirkėjui metu iš esmės atitiktų įmonės būklę, buvusią akcijų privatizavimo programos paskelbimo ir informacijos apie įmonę pateikimo potencialiems pirkėjams metu.
Svarbu žinoti, kad tuo tikslu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme yra įtvirtinti valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės veiklos apribojimai:
Pirma, valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės neturi teisės be privatizavimo institucijos raštiško sutikimo nuo tos įmonės akcijų privatizavimo programų paskelbimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos sudaryti šių sandorių:
- paskolos, įkeitimo, laidavimo, garantijos, nuomos, ilgalaikio materialiojo turto pirkimo, pardavimo ir bet kokio perdavimo, pirkti kitos įmonės vertybinių popierių, leisti obligacijų, didinti ar mažinti įmonės įstatinį kapitalą, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 5 procentai įmonės įstatinio kapitalo;
- medžiagų ir žaliavų pirkimo bei pardavimo arba bet kokio jų perdavimo, jeigu sandorio ar kelių sandorių vertė (turto, dėl kurio sudaromas sandoris, bendra vertė per kalendorinius metus) yra didesnė kaip 10 procentų įmonės įstatinio kapitalo.
Antra, valstybės ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kurių akcijos privatizuojamos, neturi teisės be privatizavimo institucijos raštiško sutikimo nuo privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos skaidytis arba jungtis į susivienijimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad privatizavimo institucija privalo nedelsdama informuoti potencialius pirkėjus apie sudarytus sandorius, kuriems duotas privatizavimo institucijos leidimas, paskelbdama pasikeitusią informaciją Informaciniame privatizavimo biuletenyje ir (arba) informuodama kiekvieną potencialų pirkėją, kuris raštu kreipėsi dėl informacijos apie privatizuojamas valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės akcijas.
Potencialūs pirkėjai, pateikę paraiškas dalyvauti įmonės akcijų viešame aukcione ar viešame konkurse, įvertinę informacijos apie įmonę pasikeitimus, jų įtaką įmonės finansinei būklei ir veiklos perspektyvoms bei akcijų kainai, turi teisę be jokių neigiamų pasekmių atsisakyti dalyvauti tolimesniame akcijų privatizavimo procese.
Tačiau minėtame įstatyme nustatyti veiklos apribojimai nėra pakankami ir neužkerta kelio galimam privatizuojamų įmonių vadovų piktnaudžiavimui, kadangi:
- nėra aiškiai apibrėžta kokia turto vertė – likutinė (balansinė) ar rinkos, yra aktuali vertinant sudaromo sandorio vertę. Todėl šioje situacijoje užprogramuotas ginčas dėl sandorio galiojimo, kadangi turto likutinei vertei esant gerokai mažesnei nei rinkos ir mažesnei nei 5 procentai įstatinio kapitalo, be privatizavimo institucijos leidimo gali būti perleidžiamas vertingas įmonės turtas, turintis reikšmingos įtakos akcijų vertei;
- be privatizavimo institucijos leidimo gali būti perleidžiamas turtas, kuris pagal savo vertę neviršija nustatytos įstatinio kapitalo ribos, tačiau įmonei yra reikšmingas ir būtinas jos veiklai bei pajamų uždirbimui. Pavyzdžiui, sudaroma turto ilgalaikė terminuota nuomos sutartis išskirtinai nuomininkui palankiomis sąlygomis, sutarties nutraukimo prieš terminą atveju įmonei nustatant dideles netesybas;
- 5 ar 10 procentų nuo didelio įmonės įstatinio kapitalo yra pakankamai reikšminga suma, turinti įtakos įmonės finansinei būklei, todėl sandorio net ir dėl tokios vertės turto sudarymas gali būti neigiamas įmonės finansinei būklei ir veiklai;
- nors sandoriai, sudaryti be privatizavimo institucijos leidimo, yra niekiniai, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau sąžiningų trečiųjų asmenų teisės yra ginamos, todėl tokių sandorių ginčijimas ar turto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo būtų sudėtingas.
Be abejonės, viešo aukciono ar viešo konkurso laimėtojas yra labiausiai suinteresuotas įmonės, kurios akcijas perka, finansinės būklės stabilumu ir esminių pokyčių privatizavimo proceso metu nebuvimu. Todėl laimėtojui rekomenduojama siūlyti privatizavimo institucijai, kaip parduodamų akcijų valdytojai, kad ši imtųsi veiksmų (priimtų sprendimus), kad kontroliuojamos įmonės vadovas nepriimtų jokių sprendimų dėl turto perleidimo, įsigijimo, kitokių sandorių sudarymo ar įsipareigojimų prisiėmimo, be tos įmonės valdybos pritarimo, net ir tais atvejais, kai turto, dėl kurio sudaromas sandoris, vertė nesiekia 1/20 įmonės įstatinio kapitalo. Tokiu atveju galiotų dviguba apsauga: sandoriams, kurių vertė viršija nustatytą įstatinio kapitalo ribą, būtinas privatizavimo institucijos leidimas, o sandoriams, kurių vertė nesiekia nustatyto įstatinio kapitalo ribos, būtinas įmonės valdybos, kurioje paprastai dalyvauja privatizavimo institucijos atstovai, pritarimo.
Valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės akcijų pirkėjas, apie aukščiau nurodytų sandorių, kuriems būtinas privatizavimo institucijos leidimas, sudarymą sužinojęs po akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, ir įvertinęs šių sandorių įtaką pirkėjo sprendimui įsigyti akcijas ir tų akcijų vertei, turi teisę reikalauti nutraukti sutartį, kurioje nebuvo atskleista visą esminė informaciją apie įmonę, ir atlyginti nuostolius.
