Užunvėžių mokykla, kuriai 8000 litų prieškaryje paaukojo kraštietis, Lietuvos valstybės atkūrimo akto autorius ir signataras Steponas Kairys, pora dešimtmečių stovi apleista.
Vasario 16–ąją Anykščių krašte visuomet prisimenamas ir pagerbiamas Lietuvos valstybės atkūrimo akto signataras, iš Užunvėžių kaimo kilęs inžinierius, švietėjas Steponas Kairys, jo gimtinėje dedamos gėlės, tačiau aplenkiama jo rūpesčiu pastatyta, dabar apleista ir suniokota Užunvėžio mokykla. Jos statybai S. Kairys paaukojo 8 000 litų, prieškaryje tai buvo labai dideli pinigai.
Po ilgų ir nesėkmingų daugiau kaip dešimtmetį trukusių valdžios bandymų buvusios mokyklos pastatą parduoti, jis galiausiai perduotas Nevėžos kaimų bendruomenei, tačiau ar pavyks pastatui įpūsti naują gyvybę, abejojama. Jeigu po kelių šimtų tūkstančių eurų investicijų pastatu niekas nesinaudos, pasak Nevėžos bendruomenės pirmininkės Vaidos Žiogienės, “tuomet jos nė nereikia”.
Signataras Vasario 16-ąją
šventė… kalėjime
S. Kairys gimė 1878 metų gruodžio 21-ąją apie 60 hektarų turėjusių ūkininkų šeimoje.
Slapčia namuose pramokęs skaityti, mokėsi rusiškoje Kurklių valsčiaus dviklasėje mokykloje, vėliau – Palangos progimnazijoje. Mokydamasis Šiaulių gimnazijoje buvo vienas draudžiamos moksleivių kuopelės steigėjų, maištavęs prieš priverstinį stačiatikių pamaldų laikymą. Dėl politinės veiklos jam du kartus teko įstoti į tą patį Peterburgo technologijos universitetą, kurį su pagyrimu baigė 1908 metais ir tapo inžinieriumi.
S. Kairys statė tiltus Rusijoje, apie 1912-uosius sugrįžo į Lietuvą ir dirbo Kauno miesto savivaldybės kanalizacijos ir vandentiekio skyriuje. Buvo Technikos fakulteto dekanas, profesorius Kauno Vytauto Didžiojo universitete, jam buvo suteiktas Garbės daktaro vardas.
Nuo 1900-ųjų S. Kairys savo gyvenimą susiejo su socialdemokratais.
S. Kairys, būdamas Lietuvos Tarybos nariu, 1918 metais vasario 16-ąją pasirašė Lietuvos valstybės atkūrimo aktą, 1920–1927 metais buvo visų trijų Lietuvos Respublikos Seimų narys, 1926 metų Seimo vicepirmininku.
S. Kairys, Lietuvos valstybės atkūrimo akto autorius ir signataras, už straipsnius „Socialdemokrate“, kuriame redaktoriavo, buvo nubaustas dviem savaitėm kalėjimo ir 1929 m. Vasario 16-ąją sutiko Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Tokia tad buvo tarpukario Lietuvos demokratija…
Po karo garbus mūsų kraštietis pasitraukė į Vakarus. Iki mirties – 1964 m. gruodžio 16 d.- gyveno Niujorke. 1996–aisiais jo urna su palaikais perlaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Užunvėžių mokykla rūpinsis
Nevėžos kaimų bendruomenė
S. Kairys nepamiršo gimtųjų Užunvėžių.. Kaimas tuomet buvęs didelis, apie 1923 m. jame gyveno per 120 žmonių, o pradžios mokykloje mokėsi kelios dešimtys vaikų.
Naujai Užunvėžio mokyklai pastatyti S. Kairys paaukojo 8 000 litų ir kaime buvo pastatyta graži mūrinė mokykla, kurioje mokėsi 55 vaikai.
Pokaryje mokykla buvo reorganizuota į septynmetę, paskui aštuonmetę. Joje mokėsi apie 100 vaikų. Pokaryje vieninteliu mokyklos direktoriumi buvo jau miręs Kurklių krašto šviesuolis Jonas Kukta. 1975–aisiais mokykla buvo uždaryta, bet pastate dar veikė biblioteka, parduotuvė, gyveno žmonės. Apie 2002 pastatas apleistas. Anykščių rajono tarybos narys, socialdemokratas, kurklietis Dainius Žiogelis sakė, kad mokyklą daugiau kaip dešimtį kartų bandyta parduoti, tačiau nesėkmingai.
Apie šio istorinio pastato likimą “Anykšta” ne kartą kalbėjosi su Kurklių seniūnu Algimantu Jurkumi. Prieš šių metų Vasario 16-ąją pasidomėjus Signataro S. Kairio pastatyto pastato likimu, Kurklių seniūnas pasakojo: „Buvusi mokykla pagal panaudos sutartį perduota neseniai susikūrusiai Nevėžos kaimų bendruomenei. Džiaugiuosi, kad pagaliau ji turės šeimininką, kuriam, tikiuosi, pasitelkus partnerius, pavyks gauti lėšų buvusios mokyklos remontui. Juk pastatas yra labai gražioje vietoje, netoli krašto kelio Zarasai – Kaunas. Kaip sugebėjome, istorinį pastatą gelbėjome nuo visiško sunaikinimo. Vasarą pasitelkę darbininkų paremontavome stogą“, – džiaugėsi A. Jurkus.
Tačiau seniūnas optimizmu netryško. Pasak jo, pastatas turi būti gyvas, jame turi vykti kokia nors veikla, tik tuomet bus verta į jį investuoti.
Su seniūno nuomone sutiko ir Nevėžos kaimų bendruomenės pirmininkė Vaida Žiogelienė. Pasak jos, pastatas tik bendruomenės veiklai yra per didelis. „Bendruomenės veiklai užtektų kelių kambarėlių, – sakė V. Žiogelienė. – Mokyklos rekonstrukcijai reikia kelių šimtų tūkstančių eurų. Tokia investicija jau ne kaimo bendruomenės, o rajono ar gal net šalies lygmens. Jeigu pastatas po investicijos nebus gyvas, tuomet jos nė nereikia”.
Tačiau ir seniūnas, ir bendruomenės pirmininkė sakė, kad mokykla įdomi šauliams, krašto apsaugos savanoriams, kurie mokyklos pastatu pasinaudodavo ir anksčiau.
Steponui Kairiui gėles padės
Japonijos ambasadorius
“Vasario 16-ąją Kurkliai, kaip visuomet, švenčia išradingai. Gėles padėsime prie paminklo Lietuvos kariuomenės savanoriams Didžiakaimio kaime, 13 valandą bus iškilminga eisena: nuo Kurklių Stepono Kairio mokyklos žygiuosime pagerbti Lietuvos partizanų Vyliaudiškio kapinėse, – sakė seniūnas A. Jurkus. – 14 valandą prie mokyklos pakelsime Lietuvos ir Japonijos vėliavas, skambės šių šalių himnai. Gėlės signataro tėviškėje padės ir Japonijos ambasadorius Toyei Shigeeda, kuris vėliau mokykloje pristatys Japonijos kultūrą. Bus koncertas, šventinis laužas ir kareiviška košė.“
Kas sieja S. Kairį ir Japoniją
Kas sieja Japoniją ir S. Kairį, kad gėles jo gimtinėje padės tolimos rytų šalies ambasadorius? Sunku pasakyti, kas paskatino S. Kairį 1906–aisiais, studijuojant Peterburgo technologijos institute, parašyti ir išleisti tris leidinius „Japonija seniau ir dabar“, Kaip japonai gyvena dabar“ ir „Japonų konstitucija“, tačiau akivaizdu, jog minima šalis brangina jai kadais skirtą dėmesį, neslepia, kad savo valstybę kurianti Lietuva Japonijai įdomi. Pasak Kurklių Stepono Kairio pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotojos Rasos Černiauskaitės, S. Kairiu susidomėjo Japonijos žurnalistai, kurie Kurkliuose lankėsi 2010 metais. „Pernai rudenį Kurkliuose lankėsi japonų delegacija, tačiau ambasadorius atvažiuoja pirmą kartą“, – pastebėjo R. Černiauskaitė.
