Vėjo elektrinių galėtų būti ir dešimt

Budrių bendruomenė, kuri jungia Šovenių, Budrių, Jurgėnų, Jusiškio kaimų gyventojus, sužinojusi apie planuojamą statyti didžiulį – iki 47 (iki 470 MW bendros galios) – vėjo elektrinių parką Kavarsko ir Traupio seniūnijose teigia, kad tokia žinia jiems buvo netikėta – bendruomenės valdyba nebuvo informuota apie šias statybas, o gyventojai baiminasi dėl jėgainių poveikio aplinkai ir sveikatai.
„Anykšta“ uždavė keletą klausimų elektrines ketinančiai statyti Vilniuje registruotai bendrovei UAB „Aušrinis“ pie planuojamą vėjo elektrinių parką Anykščių rajone.
Į klausimus atsakė UAB „Aušrinis“ bendrovės direktorė Inga Baronienė.

– Kodėl pasirinktas toks didelis – 47 vnt. – planuojamų statyti vėjo elektrinių skaičius Kavarsko ir Traupio seniūnijose?
– Poveikio aplinkai vertinimo pranešime nurodytas maksimalus skaičius su žodeliu iki 47 vnt. t. y. vėjo elektrinių gali būti ir 10 ir 20, priklausomai nuo to, kaip vyks poveikio aplinkai vertinimo procesas ir kitos su vėjo elektrinių vystymu susijusios procedūros.

Pažymėtina, kad UAB „Aušrinis“ pasirinko teritorijas šiose seniūnijose, nes jos, pagal Anykščių rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinius, patenka kaip į potencialiai tinkamas vėjo elektrinių vystymui zonas.

– Kokią naudą gautų bendruomenės (Budrių ir Traupio) ir aplinkinių artimiausių namų gyventojai, jei elektrinių parkas būtų pastatytas?

– Nauda būtų gana ženkli visais atžvilgiais. Pagal atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymą, vėjo elektrinių statytojai kasmet bendruomenėms turės mokėti gamybos įmokas. Už 1 kW vėjo elektrinės galios (kuris sugeneruotų 3126 kilovatvalandes per metus), statytojas turėtų mokėti 3,13 eurų per metus, t. y. nuo 1 vėjo elektrinės, jei tarkim jei ji bus 7000 kW (7 MW) galios, statytojas turės sumokėti – 21882 eurų. O pavyzdžiui, jei Kavarsko ir Traupio seniūnijose būtų įgyvendintas maksimalus 47 vėjo elektrinių skaičius, tai bendruomenių biudžetas kasmet būtų papildytas 1028454 eurų. Į šią gamybos įmoką neįeina savivaldybei mokamas nekilnojamojo turto mokestis, kuris taip pat sudarytų gana ženklią sumą ir prisidėtų prie kasmetinio savivaldybės biudžeto. Net nereikia kalbėti, kad šis vėjo elektrinių parkas prisidėtų prie mažesnių elektros kainų, nes yra statomas privačiomis lėšomis, be jokių subsidijų, prisidėtų prie energetinės nepriklausomybės ir galiausiai prisidėtų prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

– Kada numatoma vėjo elektrinių parko statybų pradžia?

– Vėjo elektrinių statybų pradžia galėtų įvykti anksčiausiai po dvejų metų, jei nebūtų biurokratinių trikdžių. Pavyzdžiui, neseniai Europos sąjunga priėmė direktyvą, pagal kurią vėjo elektrinių vystymas iki statybų pradžios turi trukti ne ilgiau kaip vieneri metai, tačiau kol kas Lietuvoje neturime tokio parko, kuris būtų įgyvendintas greičiau nei 2–3 metai.

– Kokių priemonių būtų imtasi, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis gamtai ir žmonėms?

– Dabar mes išleidome tik pranešimą apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią – šiuo metu yra užbaigiami paukščių ir šikšnosparnių tyrimai ir aplinkosaugos ekspertai rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentą, kuriuo vėjo elektrinės bus suplanuotos taip, kad neigiamo poveikio gamtai ir žmonėms nebūtų.

Kai bus parengtas dokumentas, jis bus paviešintas, po to bus jo pristatymas, kurio metu bus galima susipažinti su vėjo elektrinių vietomis, užduoti klausimus ir išdiskutuoti visus kitus svarbius klausimus.

– Koks mažiausias atstumas nuo vėjo elektinių iki artimiausių gyventojų sodybų galimas ir ar jis yra išlaikytas projekte?

– Mažiausias atstumas nuo vėjo elektrinių iki artimiausių gyvenamųjų sodybų – vėjo elektrinės sanitarinė apsaugos zona – pagal higienos normą – 45dbA nakties metu. Ši zona paprastai modernių vėjo elektrinių būna iki maždaug 200 metrų. 2022 metų liepą energetikos ministerija priėmė proveržio įstatymą, kuriuo papildomai nustatė atstumą (keturi  vėjo elektrinės bokšto aukščiai), į kurį patenkančių gyvenamųjų sodybų savininkai gali sudaryti susitarimus su vėjo elektrinių statytoju ir gauti kasmetinę kompensaciją. Jei savininkas ir vėjo elektrinių statytojas nesusitaria, vėjo elektrinė patraukiama. Šis pakeitimas atliktas dėl to, kad naudą – kompensacijas – turėtų gauti vietos gyventojai, o ne gretimų žemės ūkio žemių savininkai, kurie, pavyzdžiui, net negyvena prie vėjo elektrinių.

– Kai kurie ūkininkai teigia, kad elektrinių statybos vietos pažymėtos jų nuosavybės teise valdomose žemės sklypuose, nors sutikimo statyti vėjo jėgaines ūkininkai nėra davę. Gal galite pakomentuoti?

– Šiuo metu yra paviešintas pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią su preliminaria vėjo elektrinių išsidėstymo schema, t. y. tai nėra galutinių vėjo elektrinių vietų išsidėstymo schema, sprendiniai visiškai preliminarūs ir galutinės vėjo elektrinių vietos paaiškės atlikus poveikio aplinkai vertinimą (įvertinus daugybę aplinkosauginių bei visuomenės sveikatos faktorių), o jo rezultatai bus paviešinti ir kaip paminėjome, pristatyti viešo susirinkimo su visuomene metu. Vėjo elektrinės nebus ir negali būti statomos žemės sklypuose, kuriuose nėra gauti žemės savininkų sutikimai.