Kur migruoja šikšnosparniai? Koks ežeras yra Lietuvos gulbių lopšys? Kaip atpažinti pelėdų balsus? Kaip paukščiai prisidės prie Lietuvos šimtmečio minėjimo?… Lietuvą nemažai ornitologinio turizmo entuziastų iš užsienio vertina dėl unikalių šalį kertančių paukščių migracijos kelių ir čia perinčių bei žiemojančių sparnuočių rūšių įvairovės. Panašu, kad patys lietuviai mažiau žino, kokiose mūsų šalies vietose labiausiai lizdus mėgsta sukti iš šiltųjų kraštų grįžę paukščiai. Pavasarį – pats jų perėjimo įkarštis. Todėl Turizmo departamentas šventinį savaitgalį siūlo atrasti tas ypatingas Lietuvos vietas, kuriose dabar virte verda gyvenimas ir prasideda naujas gyvosios gamtos ciklas.
1. Kur paukščių daugiau nei žmonių. Nemuno deltoje – migracijos įkarštis. Čia verta atvykti pasigrožėti ne tik potvynio užlietomis pievomis. Neseniai vien įvairių rūšių žąsų Nemuno deltos regioniniame parke suskaičiuota per 30 tūkst., t.y. žymiai daugiau nei gyventojų šalia esančioje Šilutėje (18 tūkst.)! O kur dar būriai ančių, pempių ir kitų paukščių…
Nemuno delta pasižymi ne tik kaip migruojančių paukščių poilsio bei maitinimosi vieta, bet kartu kaip svarbi daugelio retų paukščių perimvietė. Tarp 169 paukščių rūšių yra tokių, kurios peri tik čia, pavyzdžiui, smailiauodegė antis, avocetė. Čia yra didžiausios Lietuvoje juodagalvių kirų, baltasparnių žuvėdrų ir ausuotųjų kragų kolonijos, peri baltieji gandrai. Nemuno deltos regioniniame parke kiaušinius deda ir griežlės bei meldinės nendrinukės. Šios dvi rūšys yra įtrauktos į globaliai nykstančių paukščių sąrašą, todėl jų stebėjimu itin domisi ir turistai iš Vakarų Europos šalių, ypač iš Jungtinės Karalystės. Beje, čia taip pat migruoja įvairios šikšnosparnių bei drugių rūšys.
Įdomu, kad ties Kniaupo įlanka, Mingės kaimo pakraštyje, pastatytas kraštovaizdžio ir paukščių stebėjimo bokštas – vienas didžiausių Lietuvoje. Jame paukščius stebėti gali 50 žmonių vienu metu.
Informaciją norintiems stebėti paukščius suteiks saugomų teritorijų direkcijų specialistai, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos lankytojų centro darbuotojai. Jų iniciatyva organizuojami paukščių sutiktuvių renginiai, lankytojai aprūpinami žiūronais, monokliais, paukščių pažinimo vadovais.
2. Nesubalansuota mėgstantiems ilgai miegoti. Nedidelio pusiasalio rytinėje Kuršių marių pakrantėje – Ventės rago – ornitologinėje stotyje, įkurtoje dar 1929 m. profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva, yra didžiausios ir seniausios paukščių gaudyklės pasaulyje. Ornitologų teigimu, ši vieta yra unikali visais sezonais. Perėjimo laikotarpiu čia sutinkamos retos paukščių rūšys, o migracijos metu ši vieta patenka tarp svarbiausių pasaulyje paukščių migracijos kelių (Baltic Flyway), kadangi per Kuršių neriją praskrenda didelė dalis vakarų Sibire ir Skandinavijoje perinčių paukščių. Pasitaiko, kad per vieną dieną čia praskrenda 100–200 tūkst. paukščių.
Prieš auštant, t.y. apie 5 val. ryto, turi keltis tie, kurie nori stebėti paukščius Ventės rage ar net juos žieduoti! Čia pastatytos paukščių gaudyklės laikomos didžiausiomis ir vienomis seniausių visame pasaulyje. Prieš lankantis neseniai atnaujintoje Ventės rago ornitologinėje stotyje derėtų iš anksto susisiekti su jos darbuotojais.
Beje, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, prie jo šventimo prisidės ir sparnuočiai. Juk milijonai paukščių, migruodami iš Lietuvos į Europos, Azijos, Afrikos šalis, tampa tikrai šalies ambasadoriais su „lietuvišku pasu“ ant kojos – žiedu su Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus adresu. Daliai žieduojamų paukščių numatoma uždėti GPS siųstuvus ir stebėti jų migracijos kelią bei taip garsinti Lietuvos vardą pasaulyje.
3. Kuršių nerija – migruojančių paukščių „magistralė“. Ja kasmet praskrenda milijonai sparnuočių. Juos galima stebėti ir savarankiškai. Važiuojant dviračių taku ar žygiuojant pamario takais atkarpoje nuo Nidos iki Pervalkos galima užsukti į šešis paukščių stebėjimo bokštelius, išsidėsčiusius vaizdinguose nerijos raguose (Bulvikio, Ožkų, Pervalkos, Žirgų) ir įlankose (Bulvikio, Karvaičių). Bokšteliuose įrengti pažintiniai stendai, kurių pagalba galima atpažinti Kuršių mariose perinčius bei migruojančius sparnuočius. Kiekviename bokštelyje aprašytos skirtingos paukščių rūšys. Migruojančius paukščius siūloma stebėti ir nuo Parnidžio kopos Nidoje.
Beje, balandį – kormoranų ir garnių perėjimo įkarštis, todėl dera apsilankyti ir jų kolonijoje Juodkrantėje.
Pasikonsultuoti su ornitologais ir gauti naudingos informacijos galima Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centruose Nidoje ar Smiltynėje.
4. Paslaptingos lizdavietės. Paukščių perimvietės, kaip taisyklė būna ypatingos gamtos prieglobstyje. Štai, didžiausia Lietuvos gervių populiacija peri Čepkelių raiste, valstybiniame rezervate, (Varėnos r.). Viso čia – 186 paukščių rūšys. Čepkeliuose išlikusios stambios kurtinių populiacijos, gyvena didieji apuokai, tetervinai, griežlės, juodieji gandrai, lututės, tripirščiai geniai ir dar daugelis kitų rūšių.
Su rezervato augalija ir gyvūnija galima susipažinti Marcinkonių lankytojų centre įrengtoje ekspozicijoje. Čepkelių raisto pakraštyje už 5 km nuo Marcinkonių kaimo įrengtas mokomasis takas pelkėje ir apypelkyje. Nuo balandžio 1 d. iki liepos 1 d. pažintiniais tikslais lankytis rezervato mokomajame take leidžiama tik lydint Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojui arba gidui. Rezervatuose siekiama užtikrinti kuo mažesnį natūralių gamtos procesų trikdymą, todėl žmonių lankymasis šiose teritorijose ribojamas.
Lietuvos gulbių lopšiu vadinamas Žuvinto ežeras. Būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos ežerus. Viso čia stebimos 231 sparnuočių rūšis, iš jų 153 peri būtent čia. Pavasarį čia girdisi praskrendančių ir perėti suskridusių paukščių šurmulys.
Žuvinto sparnuočius stebėti per teleskopus ir žiūronus galima nuo Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro apžvalgos bokšto. Jame be atskiro leidimo galima būti kasdien nuo 8 val. iki 20 val. Greta driekiasi Žuvinto ežero gamtinis takas. Su rezervatui būdingais paukščiais supažindina Žuvinto biosferos rezervato lankytojų centro ekspozicija.