Gamta pokštauja – nesulaukę baltų Šv. Kalėdų veikiausiai drėgnomis snaigėmis nupudruotu kraštovaizdžiu galėsime grožėtis per Šv. Velykas. Jų orai, pasak klimatologų, nelabai skirsis nuo praėjusių Kalėdų. Gamta pokštauja – nesulaukę baltų Šv. Kalėdų veikiausiai drėgnomis
snaigėmis nupudruotu kraštovaizdžiu galėsime grožėtis per Šv. Velykas.
Jų orai, pasak klimatologų, nelabai skirsis nuo praėjusių Kalėdų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, ketvirtadienį
didžiojoje šalies dalyje oro temperatūra laikysis apie nulį, kartkartėm
suplazdės pavienės snaigės, iš po tamsių debesų nedrąsiai švystelės
saulė. Tik pajūryje oro temperatūra tradiciškai gali būti keliais
laipsniais aukštesnė
Naktį į penktadienį temperatūra kris net
iki minus septynių laipsnių, pajūryje – iki minus keturių. Bus
debesuota su pragiedruliais. Dieną sunkūs debesys aptrauks visą
padangę, kris šlapdriba. Temperatūra laikysis apie nulį ar vienu kitu
laipsniu žemesnė.
Naktys į šeštadienį ir į sekmadienį bus kiek
šiltesnės, temperatūra kai kur tenukris dviem laipsniais žemiau nulio.
Šeštadienį oro temperatūra kils iki plius dviejų laipsnių. Kris
šlapdriba.
Didįjį Velykų sekmadienį rytinėje šalies dalyje bus
apie du laipsnius šalčio, šalies viduryje – laipsniu šilčiau, o
pajūryje – apie plius du laipsnius šilumos. Dangų dengs debesys, lietus
mainysis su šlapdriba.
Kovo 19-oji – Pempės diena, nuo seno
siejama su beprasidedančiu atšilimu, tačiau šiemet, nors pempės, pasak
gamtininkų, jau seniausiai parskridusios, atšilimas bent šią savaitę
dar neprognozuojamas.
Kaip Eltai teigė Lietuvos
hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė
Galvonaitė, šis pavasaris yra standartinis, atitinkantis visas normas,
tik todėl, kad normalios žiemos normalios neturėjome, mums atrodo, kad
kažkas ne taip.
"Turėjome galimybę pasidžiaugti atšilimu,
dabartinius orus atnešė netoliese apsistojęs didžiulis ciklonas. Toks
jau tas lietuviškas kovas – nepastovus, pasninga, nutirpsta, pašąla.
Klimatinis pavasaris Lietuvoje prasideda maždaug kovo 23 dieną, bet dar
būna, kad ir balandį ledukas ant balų sublizga", – sakė A. Galvonaitė.
Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas
Selemonas Paltanavičius Eltai teigė gamtoje nebe pranašus, o visiškai
įsivažiavusį pavasarį stebintis.
"Jau galima rasti apie 15
žydinčių augalų rūšių, tarp jų – plukės, žalčialunkis, žibuoklės,
kiškiagrikis, pelkėse žydi kupstinis švylys, tuoj turėtų pradėti
geltonuoti blindžių kačiukai, o lazdynai jau net peržydėjo", – sakė
garsus gamtininkas.
S. Paltanavičius teigė, jog apie pirmuosius
žiedus jau dūzgė bitės, skraidė drugiai. Orai pasikeitė, jie kelioms
dienoms pradingo, bet tai, anot jo, įprasta, pavasariška, visad taip
būna.
Pavienės pempės, pasak gamtininko, Lietuvoje pasirodė jau
vasario 20 dieną, o dalis jų net nebuvo išskridusios. Prieš pat Kalėdas
jos buvo pastebėtos Ventės rage. Nei pusnių, nei įšalo nebuvo, tad jos
laimingai peržiemojo.
"Šiemet jų sugrįžimo dienos šventė sutapo
su žiemiškais orais, bet jie pempių tikrai neišbaidys. Pabaliuose
vanduo atviras, prie želmenų į paviršių sliekai iškyla. Jie, beje, ir
sudaro didžiąją parskridusių pempių, gandrų raciono dalį", – sakė S.
Paltanavičius.
Pasak gamtininko, kol kas pempės laikosi
būreliuose, bet netrukus ims skirstytis į poras. Balandžio 10-15
dienomis būna sukrauti jų pirmieji lizdai. Tada jie labai aktyviai gina
savo teritorijas, patinas šoka ore, garsiai klykia, nieko
neprisileidžia.
