Lietuvoje masiškai areštuojamas gyventojų ir įmonių turtas. Vien vasarį surašyta per 9,5 tūkst. turto arešto aktų – beveik dukart daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Lietuvoje masiškai areštuojamas gyventojų ir įmonių turtas. Vien vasarį
surašyta per 9,5 tūkst. turto arešto aktų – beveik dukart daugiau nei
pernai per tą patį laikotarpį.
"Anksčiau per savaitę priimdavome tris arešto aktus arba varžytynių
sutartis, dabar per dieną – dešimt. Nebespėjame!", – "Lietuvos žinioms"
sakė Kauno apylinkės teismo hipotekos teisėja Janina Narkevičiūtė. Jos
teigimu, laikinojoje sostinėje dėl hipotekos paslaugos daugiausia
kreipiasi bankai – siekia išieškoti nekilnojamąjį turtą iš gyventojų,
nebeišsimokančių paskolų.
Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai
surašomi 480 turto areštų aktų per darbo dieną. Antstoliai nespėja
vykdyti teismų nutarčių, kuriose nurodoma taikyti laikinąsias apsaugos
priemones, kad būtų užtikrinti turtiniai reikalavimai. Tokio darbo
antstoliai šių metų pradžioje turi triskart daugiau nei pernai tuo
pačiu metu.
Iki kovo 9 dienos jau įregistruota per 1,2 tūkst.
turto areštų aktų, kuriuose kreditoriai yra bankai. Tai vos perpus
mažiau nei per visus praėjusius metus, kai bankai iš viso areštavo 2,4
tūkst. turto objektų.
Vilniaus universiteto Socialinio darbo
katedros profesorius Albinas Bagdonas sako, kad pasipylę turto areštai
– natūrali neapskaičiuoto skolinimosi ir ekonominės krizės pasekmė.
"Laisvojoje rinkoje viskas susiję: mažas pajudėjimas sukelia griūtį.
Kai vienas užsiminė apie devalvavimą, kiti supanikavo ir puolė į
bankus. Visi dabar yra paveikti bauginimų", – sakė jis. Profesoriaus
žodžiais, prie turto areštų gausėjimo dera ir didėjantis vagysčių
skaičius.
