Vienas iš kovos su pandemija būdų – imuniteto stiprinimas

Klausimą – „skiepai, ar imuniteto stiprinimas?” –  esu girdėjęs ne vieną kartą, ypač iš „antivakserių” bendruomenės. Atsakymas yra vienareikšmiškas: ir viena, ir kita. Skiepas nuo Covid – 19 nepanaikina būtinybės stiprinti imunitetą, nes mes gyvename labai nepastovaus klimato zonoje, o skiepas apsaugo tik nuo vienos ligos, bet neapsaugos nuo daugybės kitų peršalimo ligų, pradedant nuo slogos, gripo ir baigiant plaučių uždegimu ar tuberkulioze.

Taigi, imuniteto stiprinimas yra svarbus ne tik pandemijos metu, bet visada, ypač rudens, žiemos ir pavasario laikotarpiais. Antra vertus, net ir supersveikai gyvenantis žmogus nėra 100 procentų apsaugotas nuo mutuojančio Covid -19 viruso. Todėl, norint būti sveikiems, būtina stiprinti imunitetą, o drauge nesikratyti skiepų. Imunitetą silpnina alkoholis ir narkotikai, stresas, o stiprina visavertė mityba, judėjimas, ypač atvirame ore, ir, žinoma, kai kurie augalai ir grybai, bičių produktai, galintys veikti kaip nespecifiniai imunostimuliatoriai – aktyvinti mononukleozinių fagocitų, makrofagų, T ir B limfocitų, kurie ir sudaro natūralią apsaugą nuo ligų, veiklą.  

Jeigu reiktų išrinkti labiausiai imunitetą saugančius augalus, ko gero, niekam nekiltų ginčų tik dėl ežiuolių (rausvažiedžių – antžeminės dalies bei siauralapių – šaknų). Rytiečiai, manau, išskirtų ženšenį ir imunitetą stiprinančius grybus. Lietuvių liaudies medicina ežiuolių nežinojo ir veiksmingiausia priemone buvo  laikyti česnakai. Daugelis mokslininkų vienais iš efektingiausių imuninę sistemą stiprinančių vaistų laiko juoduosius serbentus, kiti – juodauogius šeivamedžius (ypač malšinant kosulį), eleuterokokus, rodioles ir kitus augalus. Silpnesniu priešvirusiniu poveikiu pasižymi ir europinis alyvmedis, paprastasis saldymedis, vitaminų atsargas papildys net ir rūgštynės, kiškio kopūstai, plaučių lapai, varnalėšos, kopūstai, ypač briuselio, brokoliai, vaistinės gelsvės, vaistinės šventagaršvės, špinatai, vaistinės svilarožės (lapai ir žiedai), dedešvos ir daugybė kitų augalų. Imunitetui stiprinti liaudies medicina nuo seno pataria vartoti šalavijų, kasdien suvalgyti 1–2 česnako skilteles, tris kartus per dieną, pusvalandį prieš valgį, išgerti arbatinį šaukštelį šviežiai spaustų alavijų sulčių, po valgio gerti imunitetą stiprinančio gėrimo, kurį ruošiant į verdantį vandenį įmetama 3–4 griežinėliai ženšenio šaknies, įberiamas žiupsnelis cinamono, ir geriama, palaikius nuovirą uždengtą 15–20 min.
Žolelių arbatomis, sveika mityba, sveiku gyvenimo būdu imunitetą reikia stiprinti ne tuomet, kai peršalama, bet nuolat, ypač rudens žiemos periodais, kada trūksta saulės, galima persišaldyti ir, žinoma, virusų ar bakterijų sukeliamų ligų protrūkių, epidemijų ar pandemijų metu. Susirgus legvomis gripo ar „kovido”-o formomis, organizmui kovoti su infekcija derėtų padėti vartojant daugiau vaistažolių ir maisto produktų, kurie turi daug vitamino C, E, seleno, cinko ir kitų antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų. Peršalus ar jau net pasigavus gripo infekciją, lietuvių liaudies medicina nepamainoma laiko juodauogio šeivamedžio žiedų arbatą. Kai kas rekomenduoja tuomet patrigubinti rausvažiedžių ežiuolių paros dozę, Rytų medicina labiau kliaujasi ženšenio ir grybų (šiitakės, juodkotės ugniabudės, įvairiaspalvės kempės) užpilais. Žinoma, apsirgęs žmogus turi stebėti savo organizmo būklę ir jausti ribą, kada matyti, jog gydymo žolelėmis jau nepakanka ir reikia kreiptis į medikus. Mat į organizmą patekę virusai išskiria toksinus, kurie silpnina imuninę sistemą ir žmogui pavojų ima kelti net ir ne itin agresyvios plaučių uždegimą, laringitą, bronchitą sukeliančios bakterijos, kurios sveikam organizmui nepavojingos. Žinoma, tuomet jau būtina kreiptis į medikus, nes žolelių nepakaks. Beje, į klausimą, ar galima vartoti vaistažolių arbatas, jeigu gydytojai paskiria antibiotikus ar kitus cheminius vaistus, medikai paprastai atsako teigiamai.
Skirtingi autoriai savaip rikiuoja labiausiai imuninę sistemą stiprinančių priemonių trejetuką. Mažai kas ginčijasi tik dėl ežiuolės. Tačiau žurnale „Frontiers in Plant Sciense” teigiama, kad labiausiai koronovirusą blokuoja vynuogėse, šokolade ir žaliojoje arbatoje esančios medžiagos, nes šiuose produktuose esantys antioksidantai net 50-čia procentų slopina Mpro fermentą, atsakingą už SARS-COV-2 replikaciją.
Pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitose šalyse liaudies medicinoje XX amžiuje įsitvirtino kai kurie mitai apie virusinių ligų (gripo ir kt.) gydymą ir profilaktiką bei imuninės sistemos stiprinimą. Vienas iš jų – neva geriausias vaistas yra citrinos, mat jose yra labai daug vitamino C. Iš tiesų, vitaminas C stiprina organizmą ir citrinos niekada nepakenks, bet įpjausčius keletą griežinėlių citrinos į arbatą, vitamino C paros normos tikrai negausime, nes šio vitamino paros norma žmogui yra apie 80-90 mg, o 100-e gramų citrinos vitamino C yra 40-48 mg, tad, siekiant patenkinti vitaminų poreikį, tektų kasdien suvalgyti po dvi dideles citrinas. Tačiau, norint gauti daug vitamino C, nebūtina raukytis valgant citrinas. Šių vitaminų bene daugiausiai pasaulyje sukaupia graikinių riešutmedžių lapai – iki 4500 mg% vitamino C, lietuviškų erškėčių uogose vitamino C esama 1500 mg, pavasarinių raktažolių lapuose – vidutiniškai 237 mg (užtenka parai suvalgyti vos keletą lapelių), petražolėse 171 mg, juodųjų serbentų uogose -166, paprikose – 144 mg, svarainiuose – iki 106 mg, brokoliuose  – 83 mg, briuselio kopūstuose – 80 mg, „kivių” vaisiuose – 71 mg, braškėse  – 66 mg,  apelsinuose -51 mg. Tad bet kuris čia išvardytas vaisius ar lapas gali su kaupu pakeisti citrinas ir stiprinti imunitetą.
Lietuvos gėlynuose vis dažniau auginama iš Amerikos prerijų kilusi rausvažiedė ežiuolė yra bene dažniausiai imuniteto stiprinimui naudojamas augalas. Ežiuolė priverčia žmogaus imunines ląsteles savo jėgomis kovoti su bakterijomis, virusais ir kitomis patologinėmis ląstelėmis. Taip pat malšina uždegiminius procesus, naikina virusus, grybelius ir veikia kaip stiprus antioksidantas. Pastebėtas ežiuolių specifinis poveikis gripo, pūslelinės ir pūslelinio stomatito virusams. Vienas iš dažnesnių receptų – šaukštelis džiovintų, smulkintų ežiuolių  šaknų užpilamas pusantros stiklinės (300 ml) verdančio vandens, po 10 min., užpilą perkošus, geriama kelis kartus per dieną tarp valgių.
Kitas ne mažiau pripažintas imunostimuliatorius – valgomasis česnakas. Pagrindiniai česnako biokomponentai, kurie padeda mūsų imuninei sistemai kovoti su svetimkūniais, yra sieros dariniai (aliinas, alicinas, dialilsulfidas), dėl jų česnakas turi tokį ne visiems malonų kvapą. Dabar mokslas patvirtino tai, ką liaudis nuo seno pripažino — česnakas efektyviai gydo ir didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, netgi tokioms, kaip vidurių šiltinė, dizenterija, cholera, tikėtina, kad ir COVID -19. Vienas didžiausių česnako, kaip imunitetą stiprinančio augalo, tyrimų buvo atliktas 2001 metais. Savanoriai kasdien vartodavo specialaus česnako ekstrakto. Prasidėjus peršalimo sezonui pastebėta, jog jie sirgo rečiau. O jei ir susirgdavo, pasveikimo laikas buvo greitesnis. Tiems, kurie mėgsta česnako kvapą ir skonį, rekomenduojama negailėti šio prieskonio dėti į mėgstamus patiekalus. Be to, galingą atkirtį peršalimui suduosite, jeigu naudosite mišinį, pagamintą tokiu santykiu – į šimtą gramų medaus įmaišę 10 gramų smulkinto česnako.
Imunitetą stiprinančių augalų galima aptikti tiek lietuviškoje gamtoje, tiek parkuose, gėlynuose ar daržuose. Be jau minėtų šeivamedžių ir pavasarinių raktažolių, teigiamai imunitetą veikia klevų ar beržų sula, beržų lapų ar čiobrelių arbata, putinų ir spanguolių uogos, meškinio česnako, gysločio, kiaulpienių, netgi daugiamečių saulučių lapai. Daržuose taip pat rasime nemažai imunitetą stiprinančių augalų. Be minėtų vaistinių šalavijų, veiksmingai imunitetą stiprina krienai bei bazilikai, levandų arbata, vitaminų gausa pasižyminčios paprikos ir svogūnai. Parkuose, želdynuose bei sodybose galima aptikti dar daugiau naudingų augalų. Pavyzdžiui, vis dažniau auginami šilkmedžiai ne tik išaugina puikaus skonio uogas, bet ir ne mažiau vertingus lapus, kurių arbata didina makrofagų aktyvumą. Kaip vitamino C šaltinis labai vertingi yra įvairių rūšių erškėčių, šaltalankių, mahonijų, „goji” vadinamų ožerškių, svarainių ir cydonijų vaisiai, graikinių riešutmedžių riešutai ir lapai, ginkmedžių lapai, labai veiksmingas imunostimuliatorius yra ženšenių, aralijų, eleuterokokų, rodiolių šaknys ir jų preparatai, tačiau jie tinka aukštą kraujospūdį turintiems žmonėms.
Iš egzotinių augalų stipriausiomis imunitetą stiprinančiomis savybėmis, žinoma, neįskaičiuojant legendinio ženšenio, pasižymi imbierai, taip pat kambariuose auginami alavijai bei „auksiniu ūsu” vadinamos kvapiosios kalizijos. Tačiau imunitetą stiprinančių elementų yra ir vynuogėse, ananasuose, granatuose, pistacijose, todėl pravartu juos įtraukti į savo mitybos racioną.
Jeigu Europoje į grybų vaistines savybes buvo žiūrima kreivai, gal dėl to, kad tamsiaisiais viduramžiais grybai buvo siejami su velniu ir piktosiomis dvasiomis, tai Japonijoje ir Kinijoje grybų vartojimas vaistams, jų tyrimai turi tūkstantmetes tradicijas. Šiuo metu įvairūs vaistiniai preparatai yra išskiriami iš daugelio grybų rūšių, o kai kurie farmacininkai teigia, kad grybai dar saugo tūkstančių vaistinių preparatų paslaptis ir galimybes išgydyti šiuo metu neišgydomas ligas. Tačiau svarbiausia daugelio grybų savybė yra imuniteto stiprinimas, o tai labai svarbu pandemijų atveju. O gal japonai, kinai, korėjiečiai taip sėkmingai tvarkosi su Covid-19 pandemija būtent todėl, kad imuniteto stiprinimui naudoja grybus? Imunitetą stiprinančių savybių turi netgi mūsiškiai baravykai, pievose „raganų ratais” augantys lauminiai mažūniai, aukštaičių mėgstami ir renkami kelmučiai, kisliosios kelmiukės (vasariniai kelmučiai), poniabudės, tačiau stipriausiomis vaistinėmis savybėmis pasižymi japoniškai Majitake vadinamos kuokštinės grifolės, Reishi vadinami tikrieji blizgučiai, tačiau pastarieji du grybai Lietuvoje labai reti, jie įrašyti į Raudonąją knygą. Tad imunitetui stiprinti tinkamiausi grybai yra juodkotės ugniabudės (žieminiai kelmučiai) ir jų kultūrinė forma enoki, įvairiaspalvės kempės bei vis plačiau auginami valgomieji danteniai (šiitake). Šie grybai pasižymi ne tik imunitetą stiprinančiomis, bet ir priešvėžinėmis savybėmis. Pavyzdžiui, vien tik Japonijoje įvairiaspalvės kempės preparatų parduodama beveik už 400 mln. dolerių. Visų minėtų grybų veikimas paremtas tuo, kad grybuose esančios medžiagos suaktyvina limfocitų veiklą ir priverčia organizmą kovoti ne tik su virusais, bakterijomis, bet atpažinti bei sunaikinti ir vėžines ląsteles. Pavyzdžiui, danteniai (šiitake) Japonijoje pagal svarbą medicinoje prilygsta ženšeniui dėl juose esančio polisacharido lentinano, gerinančio imuninę sistemą, nes skatina T-limfocitų gamybą. Danteniuose yra į virusus panašių dalelių, giminingų „A” virusams, kurie skatina organizmą gaminti imuninės sistemos komponentą – interferoną, stabdantį virusų vystymąsi. Danteniuose esančios medžiagos skatina gynybinių antikūnų prieš chroniškas hepatito formas formavimąsi, todėl šie grybai naudojami virusinių hepatitų B ir C bei herpeso viruso sukeltos pūslelinės gydymui. Manoma, kad šis grybas padidina atsparumą AIDS bei COVID – 19 virusų atžvilgiu.
Žinoma, žurnalo straipsnyje aprėpti tokią plačią temą, kaip imuniteto stiprinimas, neįmanoma. Tačiau, mielieji „Aukštaitiško formato” skaitytojai, jau rudeniop jūs ir kiti, susidomėję imuniteto stiprinimu, galėsite įsigyti leidyklos „Alma littera” išleistą knygą, kurios darbinis pavadinimas „Imunitetą stiprinantys augalai ir grybai.”

Sigutis Obelevičius

Šis straipsnis buvo publikuotas žurnale „Aukštaitiškas formatas”.