Vienas kareivis įkištas į dėžę, kitas – slapta nugriautas

Anykščiai prisijungė prie šio pavasario akcijos „Griaunam“. Ketvirtadienį, gegužės 5-ąją, paslapčia demontuotas Kurkliuose, prieš bažnyčią esančiose Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse, stovėjęs paminklas, o Anykščių karių kapinėse esantis paminklas balandžio 29 dieną taip pat paslapčiomis užkaltas OSB plokštėmis.  
Anykščių rajono meras, konservatorius Sigutis Obelevičius sako, kad ateityje planuojama nugriauti ir Anykščių paminklą.

Griovimo laiką stengėsi nuslėpti vicemeras

Ketvirtadienio rytą kalbėdamas su „Anykšta“, Anykščių rajono meras S.Obelevičius aiškino, jog kažin ar iki gegužės 9-osios (šią dieną Rusija švenčią pergalę Antrajame pasauliniame kare) bus spėta demontuoti Kurkliuose, karių kapinėse, stovintį paminklą, nes paskelbtas griovėjo viešojo pirkimo konkursas, ir nežinia, kada jis įvyks. O tos pačios dienos, ketvirtadienio,  popietę paminklo sovietiniam kariui Kurkliuose jau nebebuvo. Paminklas buvo nugriautas, o S.Obelevičius  tvirtino, kad apie tai nebuvo informuotas.
Vicemeras, socialdemokratas Dainius Žiogelis „Anykštai“ dėstė, kaip jis sužinojo, kad ketinama nukelti sovietinį Kurklių karį: „Aš 12.46 gavau žinutę, nesakysiu iš ko, kad 13.30 atvažiuos kranas./…/. Labai stengiamės nelįsti į viešumą. Čia mano kraštas, skaudi tema. Ir Jurkus nežinojo (Kurklių seniūnas Algimantas Jurkus – red.past.)“, –  „Anykštai“ sakė vicemeras. Pasak D.Žiogelio, darbų pradžia gal valandą vėlavo, todėl stebėti griovimo susirinko apie 20 kurkliečių, atvažiavo ir seniūnas.
„Niekas nėra slapta. Buvo priimtas sprendimas neviešinti“, – pats sau prieštaravo vienas rajono vadovų. Ir nors pripažino, kad siekė, jog apie paminklo griovimą visuomenė nežinotų, D.Žiogelis, kalbėdamas su „Anykšta“, pridūrė, kad savivaldybės komunikacija tradiciškai buvo prasta.  
Vicemeras tikino, kad iki tos paslaptingos žinutės nežinojo, kad įvyko Kurklių paminklo griovėjo viešasis pirkimas, kurį laimėjo UAB Anykščių komunalinis ūkis.
„Į pirkimus mes nesikišame. Greičiausiai vienas pasiūlymas buvo“, – aiškino D.Žiogelis. Jis sakė, kad Kurklių paminklo griovimas kainavo gerokai mažiau nei analogiški darbai kainuoja kitoms savivaldybėms. „Iki tūkstančio tilpo“, –  kainą įvardijo mero pavaduotojas.  
Paminklo griovimo viešojo konkurso sąlygas rengusio Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja, rajono vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė  po paminklo griovimo „Anykštą“ taip pat tikino, kad ji  net nežinanti, ar konkursas įvyko.  Tačiau griovimo „iškilmėse“  dalyvavo jos vadovaujamo Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė, atsakinga už kultūros vertybių apsaugą, Daiva Stankevičienė. D.Gasiūnienė „Anykštai“ aiškino, kad, besibaigiant pietums, jos skyriaus darbuotoją, jai nežinant, išsivežė paminklo griovėjai.

Komunalinio ūkio direktorius rūpinosi darbuotojų saugumu

Sovietinio kario paminklą nukėlė kranas. Paminklas „per juosmenį“ buvo apjuostas virve, nutrauktas nuo postamento ir įkrautas į traktoriaus priekabą. Postamentas paliktas ten, kur jis ir buvo.  
UAB Anykščių komunalinis ūkis direktorius Kazys Šapoka, iš anksto prašytas su „Anykšta“ pasidalyti informacija, kada bus griaunamas Kurklių paminklas, nes norėjome užfiksuoti istorinius kadrus, ketvirtadienį „Anykštą“ tikino, kad informaciją nuslėpė, nes saugojo savo darbuotojus nuo galimos neigiamos reakcijos.  
K.Šapoka „Anykštai“ teigė, jog į Kurklius komunalininkai vyko slapta dėl to, kad jis „saugojo savo žmones.“
Bijota, kad kareivio ginti atvažiuos Rusijos ambasados darbuotojai? Orkai? O gal saugotasi pačių gyventojų, kurių didžiajai daugumai, anot seniūno A.Jurkaus, paminklas sovietiniam kariui netrukdė?  

Muziejininkai prisijungė prie bendro choro

Kurklių seniūnas A.Jurkus sakė matęs, kad paminklo griovimą fotografavo muziejininkas, buvęs žurnalistas Tautvydas Kontrimavičius.
Su „Anykšta“ bendradarbiaujančio T.Kontrimavičiaus paprašėme ir šį kartą su skaitytojais pasidalyti istoriniais paminklo griovimo kadrais. Jis nustebino, aiškindamas, jog nuotraukomis nesidalys – fotografavo tik muziejaus fondams, nes į Kurklius buvo siųstas konfidencialiai. T.Kontrimavičiui priminus, kad Anykščių muziejus nėra privatus, muziejininkas aiškino, kad paminklo griovimo nuotraukos „dar nesutvarkytos, neįtrauktos į fondus, joms nesuteikti inventoriaus numeriai“, todėl jomis negalįs dalytis. „Tai istoriniai kadrai“, – sakė T.Kontrimavičius. Pasak jo, nuotraukas visuomenė galės pamatyti „po penkiasdešimties metų“.
Negalėdamas patikėti savo ausimis, paskambinau T.Kontrimavičiaus viršininkui, Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio Žukausko memorialinio muziejaus direktoriui Antanui Verbickui. „Jau jūs be muziejaus šitoje istorijoje. Mes tik istorijai (fotografavome – red.past.), nes tokia mūsų misija“, –  atsisakydamas visuomenei parodyti paminklo griovimo kadrus, kalbėjo muziejaus direktorius.
Priminsime, jog biudžeto lėšomis išlaikomų muziejų fondai yra atviri lankytojams, o žurnalistai į didžiąją dalį pasaulio muziejų (net ir į Rusijos) įleidžiami nemokamai. Muziejų atvirumas žurnalistams grindžiamas ne noru jiems įtikti, o paprasčiausiai siekiama muziejų populiarinimo tikslų.

Specialistė apie paminklų griovimą nuomonės neturi

Sovietinių paminklų griovimą šalyje inicijavo žurnalistas Andrius Tapinas, kuris kone kiekvieną dieną skelbia rezultatus – „Facebook“-e: pagiria pirmaujančias savivaldybes, o atsiliekančias kritikuoja ir ,,tagina“ jų merus.
Anykščių rajono savivaldybės meras, konservatorius S.Obelevičius prieš kurį laiką kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos dėl Anykščių ir Kurklių sovietinių karių  kapinių vertingųjų savybių įvertinimo ir  patikslinimo. O paskui dar papildomai buvo kreiptasi į Kultūros paveldo departamento Utenos teritorinį padalinį, kol galutinai išsiaiškinta – Kurklių paminklą galima griauti, o Anykščių paminklą valstybė kol kas tebesaugo.
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė D. Stankevičienė, kuruojanti kultūros paveldo objektų priežiūrą, „Anykštai“ sakė, kad jos darbas buvo išsiaiškinti, koks kapinių kompleksuose esančių objektų vertingumas, o sprendimus, ką griauti, ką palikti, priima  rajono valdžia. „Aš esu tik sraigtelis, kaip ir jūs“, – kalbėjo specialistė.

Kareivio apkalimą „užaktavo“

Anykščių paminklą OSB plokščių dėže balandžio 29 dieną „aprengė“ Anykščių komunalininkai. Darbai taip pat buvo atlikti stengiantis nesiviešinti, nesukelti visuomenės susidomėjimo.
Dėžės „projekto“ autorė yra Anykščių rajono vyriausioji architektė D.Gasiūnienė. Ji džiaugėsi, kad darbas atliktas kokybiškai, plokštėmis apkaltas paminklas atrodo estetiškai.
UAB Anykščių komunalinis ūkis direktorius K.Šapoka „Anykštai“ sakė, kad jo darbininkai dėžę sukalė rajono valdžios nurodymu. „Mes atliekame miesto priežiūros darbus. Šis darbas buvo, kaip, tarkim, suoliukų remontas. Atlikome, užaktavome…“ – sakė UAB Anykščių komunalinis ūkis direktorius.      

Politinis sprendimas

S. Obelevičius „Anykštai“ sakė, kad sprendimą dėl Kurklių paminklo griovimo pasitarę priėmė rajono vadovai.
„Mūsų bendra idėja. Norime, kad gegužės 9-ąją  jokių provokacijų nebūtų. Klausiate, kodėl griauname, praėjus 32 nepriklausomybės metams? O kuriems velniams jie 32 metus stovėjo? Darius Kuolys  rauda, kad niekinami kapai, – čia visiška nesąmonė. Kapų niekas nekliudo. Kodėl okupantai 32 metus stovėjo?  Patriotai jau seniai bandė inicijuoti jų nukėlimą. Kurklių paminklas apskritai yra visiška nesąmonė, sovietai išsprogdino Nepriklausomybės paminklą ir jo vietoje pastatė savo paminklą. /…/. Taikos metu į sovietinius paminklus žiūrėta atlaidžiau: stovi, tegu stovi. Bet kai rusai patys tapo fašistais…“ – požiūrį dėstė rajono meras.
Jis sakė manąs, kad Kurklių paminklo griovimas nesukels neigiamos visuomenės reakcijos. Anykščių karių kapų paminklą, kuris vaizduoja sovietinį karį, ketinama laikyti dėžėje, kol jis bus išbrauktas iš  kultūros vertybių sąrašo.  Netekęs apsaugos paminklas, pagal mero planus, taip pat turėtų būti nugriautas.
„Sulaukiau gal šimto žmonių skambučių, kurie piktinosi, kad sovietiniai paminklai Anykščių rajone tebestovi. Ir tik vienas paskambinęs prašė Kurklių paminklo nesudaužyti, bet ir tas nesakė, kad reikia paminklą palikti ten, kur yra dabar. Sakė, gal galit man atiduoti. Bet ar galime jį kažkam atiduoti, – nežinau, gal galime parduoti?“ – tikino meras.
Priminsime, jog portale anyksta.lt paskelbus balsavimą – „Ką manote apie iniciatyvą naikinti paminklus su sovietine simbolika?“,  41 proc. balsavusiųjų pasirinko atsakymą „Bet kurio laiko paminklas atspindi istoriją“, 40 proc. – „Seniai laikas. Tik aplaidumas, jog jų dar yra Lietuvoje“,  14 proc. – „Man dėl tų paminklų nei šilta, nei šalta, tačiau jų griovimas tik pakurstys bereikalingas aistras“.  
Beje, Vilniaus dailės akademijos profesorius, Telšių garbės pilietis, metalo skulptorius, iš Anykščių kilęs Romualdas Inčirauskas Anykščių savivaldybės „Facebook“-e  apie ketinimus griauti sovietines skulptūras parašė štai tokį komentarą:  „Negriaukite, tai vieninteliai artefaktai, primenantys sovietinius laikus. Palikit, vaikams ir anūkams galėsim parodyti ir papasakoti apie buvusį karą ir okupaciją. Neišbraukit iš istorijos šio keisto laikotarpio!“
Priminsime, jog Rusijai užpuolus Ukrainą Kurklių kareivio skulptūra buvo nuspalvinta  geltonais ir mėlynais dažais – Ukrainos vėliavos spalvomis.

Anykščių kareivis mandagesnis…

Anykščių rajono vyriausioji architektė D.Gasiūnienė „Anykštai“ sakė, kad karas Ukrainoje ir bendra Lietuvos tendencija demontuoti sovietinių laikų paminklus padės sutvarkyti vizualinę aplinką. O Kurklių paminklas jai visada kliuvęs.
„Visada jis man trukdė. Ne apie temą, o apie raišką kalba. Bažnytėlė lieka net ne antrame, o penktame plane. Visą dėmesį atkreipia tas karys“, – kalbėjo D.Gasiūnienė.
„Tai grubi intervencija, urbanistinė klaida, svarbios vietos tarša, savo dydžiu, agresyviu masteliu uždengianti bažnyčią, kuri atsiduria užnugaryje, aiškiai demonstruojant ir ištransliuojant žinią, kas čia svarbiausias. Urbanistine prasme tai blogai, estetine – taip pat. Tai tikrai nei meno, nei dizaino kūrinys, meninės vertės Kurklių paminklas neturi. Tikrai kelia agresiją ir dydžiu, ir specialia amunicija (vėliava, automatas). Klausiate, kodėl dabar? Todėl, kad atsirado galimybė, kurios anksčiau nebuvo. Iš Rusijos ambasados buvo vykdomi pastovūs veiksmai dėl specialios užsienio valstybių reikšmingo kultūros paveldo, esančio Lietuvoje, priežiūros, dėl informacijos pildymo ir t.t.. Vertingųjų savybių aktai buvo vienintelė galimybė apsisaugoti nuo netikrų skaičių, aksesuarų gausinimo ir kitų veiksmų“, – aiškino rajono vyriausioji architektė.
Pasak D.Gasiūnienės, „Anykščių atvejis yra daug mandagesnis miesto atžvilgiu.Viskas yra lygumoje, parkelyje, tarp medžių. Pati kareivio skulptūra neneša agresijos: stovi su vainiku, be automato. Šis atvejis gali būti aptariamas vėliau, gavus atsakingos institucijos atsakymus“, – apie Anykščių kapinių kareivį kalbėjo D.Gasiūnienė.