Vienu metu norime statyti pilį, o kitu – ant piliakalnio žolės nebėra kam nupjauti…

Susirūpinimo raštą dėl apleisto Šeimyniškėlių piliakalnio Anykščių rajono savivaldybei nusiuntę Lietuvos istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr.Gintautas Zabiela ir Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas dr.Tomas Baranauskas sulaukė Anykščių rajono  mero Sigučio Obelevičiaus atsakymo. Savivaldybės vadovas mokslininkams pažadėjo, kad „bendromis pastangomis Šeimyniškėlių archeologinis kompleksas bus tinkamai prižiūrimas”.

Pažadėjo paieškoti paramos šaltinių iš šalies

Mokslininkams atsiųstame Anykščių rajono savivaldybės atsakyme dėl Šeimyniškėlių piliakalnio priežiūros rašoma:
„2020 m. gruodžio 7 d. įvyko Anykščių rajono savivaldybės vadovų bei atsakingų specialistų nuotolinis pasitarimas su Anykščių regioninio parko direkcijos, A.Baranausko ir A. Vienuolio- Žukausko mem. muziejaus atstovais dėl Šeimyniškėlių piliakalnio komplekso tvarkymo ir priežiūros ateinančiais metais bei tolimesnės šio komplekso vystymo ir pritaikymo perspektyvos. Pasitarimo tikslas — aptarti ir nusistatyti gaires unikalaus archeologinio komplekso priežiūrai ir perspektyvinei plėtrai. Pasitarimo metu buvo pasidalinta nuomonėmis dėl galimybių finansuoti Šeimyniškėlių piliakalnio komplekso priežiūros ir tvarkybos darbus. Anykščių regioninio parko direktorius K. Šerepka pagrindine priežastimi, trukdančia vykdyti piliakalnio priežiūros darbus (t.y. šienavimą, menkaverčių krūmų kirtimą, laiptų remontą), įvardijo lėšų trūkumą. Kadangi Anykščių rajono savivaldybės biudžete taip pat nėra papildomų lėšų, kurias būtų galima skirti kultūros paveldo objekto, esančio Regioninio parko teritorijoje, priežiūrai, todėl buvo nutarta dėl papildomo finansavimo šaltinių kreiptis į Saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos.
Svarstant parengto Šeimyniškėlių komplekso tvarkybos darbų projekto galimybes, buvo nuspręsta sekti teikiamus pranešimus dėl projekto finansavimo galimybių, tiek iš ES lėšų, tiek iš Valstybinių programų, ir tik atsiradus galimybei, teikti tvarkybos darbų projektą finansavimui gauti. Pasitarimo metu taip pat buvo aptartos ir Šeimyniškėlių piliakalnio komplekso infrastruktūros įrengimo bei Šeimyniškėlių komplekso teritorijoje esančių žemės sklypų įsigijimo galimybės.
A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko mem. muziejaus direktoriui pavesta išsiaiškinti dėl vandentiekio bei nuotekų tinklų privedimo prie esamo bokšto galimybių ir jų finansinių kaštų. Šeimyniškėlių piliakalnio privažiavimo kelias ir jo aikštelė įtraukti į Anykščių rajono savivaldybės prioritetinių kelių ir gatvių sąrašą. Anykščių rajono savivaldybė šiuo metu neturi lėšų išpirkti iš sodininkų bendrijos savininkų  žemės sklypų, esančių komplekso teritorijoje, tačiau ateityje vystant ir plečiant muziejaus istorinio edukacinio centro veiklas tokia ambicija išlieka.
Dar kartą nuoširdžiai dėkojame Jums už pateiktas pastabas ir viliamės, jog bendromis pastangomis Šeimyniškėlių archeologinis kompleksas bus tinkamai prižiūrimas, o profesionaliai pritaikytos priemonės leis maksimaliai atskleisti unikalaus Šeimyniškėlių komplekso vertingąsias savybes“, – rašoma Anykščių rajono mero S.Obelevičiaus atsakyme.

Savivaldybės atsakymas
nekonkretus

Gavęs Anykščių rajono savivaldybės atsakymą, Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas dr.T. Baranauskas konstatavo, kad atsakyme „nieko labai konkretaus neparašyta”.
„Galbūt padarys, ką ketina. Matau, kad kažkoks judėjimas yra”, – vylėsi dr. A.Baranauskas.
Įvertinęs tai, ką „Anykšta” užfiksavo nuvykusi ant Šeimyniškėlių piliakalnio, dr. A.Baranauskas sakė panašų vaizdą matęs ir šiemet per Mindaugines.
„Gerai, kad šventė vyko, nors piliakalnio viršų nušienavo. Suprantu, visą  piliakalnį nušienauti yra nemažai darbo”, – kalbėjo dr. T.Baranauskas.
Daugelį Lietuvos piliakalnių aplankęs dr. T.Baranauskas sakė pastebėjęs, kad jų yra visokių – ir gražiai prižiūrimų, ir visiškai neprižiūrimų.
„Bet supraskite, ne kiekvienas piliakalnis yra vienodai lankomas. Mes turime šalia Šeimyniškėlių piliakalnio rekonstruotą muziejų, vyksta edukacinės veiklos, tai yra labai lankoma vieta, visai kitas statusas nei eilinio piliakalnio”, – sakė dr. T.Baranauskas.

Niekuo nenusileidžia Kernavės piliakalniams

Į Anykščių rajono savivaldybės vadovų replikas, kad mokslininkai šalia Anykščių nori matyti „antrąją Kernavę”, dr. T.Baranauskas atsakė: „Tiesą sakant, čia labai panašus lygis ir yra. Ir pagal savo dydį, ir pagal savo žinomumą. Kernavėje nėra pilies rekonstrukcijos, ten yra kiti dalykai, bet tai labai palyginami dalykai. Norint – su Kernave galima ir palenktyniauti. Gyvosios archeologijos dienos šiuo metu yra labai populiarios ir rengiamos ne vienoje vietoje. Šeimyniškėlių piliakalnis yra tam labai puiki erdvė.”
Dr.T.Baranauskas pastebėjo, kad priežiūros trūksta ir kitiems Anykščių rajone stūksantiems piliakalniams.
„Šalia Kavarsko esantis Marijampolio piliakalnis yra visiškai apaugęs. Senokai jį mačiau, tačiau nemanau, kad ten kas nors pasikeitė. Jį sunku ne tik pamatyti, bet  ir privažiuoti. Tas pats Palatavio piliakalnis. Ten irgi yra ką daryti – įvažiavimas ten sudėtingas pakankamai”, – pastebėtas problemas vardijo mokslininkas.
Beje, „Anykšta“ praėjusį šeštadienį (Rytis KULBOKAS, ,,Ant piliakalnio karūnavo karalių – dabar piliakalnį ,,karūnuoja“ išmatos”, – ,,Anykšta” 2020-12-19) rašė apie Palatavio piliakalnio būklę. Didžiausia problema ant Palatavio piliakalnio – pavojingi lankytojams laiptai, kurių niekas nesutvarko.

Problemą išspręstų karaliaus palikuoniai…

A.Baranausko ir A.Vienuolio – Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius pastebėjo, kad dėmesys Šeimyniškėlių piliakalniui pradėtas rodyti ne sezono metu. Pasiteiravus, kodėl to dėmesio jam trūko sezono metu, pašnekovas dėstė: „Tiesiai šviesiai galima pasakyti – jei teritorija turi labai apibrėžtą ir aiškų savo šeimininką, tai tas šeimininkas vienaip ar kitaip ja rūpinasi. Kai nėra aiškiai apibrėžta, kas šeimininkauja visame Šeimyniškėlių piliakalnio komplekse, tai tas rūpestis ir būna toks – kažkas nuo savo pusės kažką padarys, galvodamas, kad jis ne vienas, tai ir bus kaip tame posakyje  -„Kai kelios auklės, vaikas be nosies”.
Pastebėjus, kad galbūt jei ant Šeimyniškėlių piliakalnio stovėtų medinė pilis, o joje gyventų Valdovas, tuomet dėl piliakalnio priežiūros problemų nekiltų, T. Kontrimavičius kalbėjo: „Jei nuosavybė būtų sugrąžinta karaliaus Mindaugo palikuonims, tada gal šeimininkas galų gale būtų verčiamas tvarkytis. Dabar nežinia, kieno ten turtas. Savivaldybės, valstybės, Saugomų teritorijų tarnybos ar kieno? Ta dviprasmybė kartais ir sukelia keistų problemų”.
Turistams labiau rūpi
pramogos

Muziejininkas T.Kontrimavičius sakė, jei kalbant „pakylėtai”, tai kur pirštu besi, ten yra prestižinė Anykščių vieta.
„ Ir kuri ta prestižinė vieta yra svarbesnė už kitas? Ar Puntuko prieigos ne prestižinės? Anykščių miesto centrinė vieta – ne prestižinė? Piliakalnis reprezentuoja vieną istorijos tarpsnį, dvarvietė – kitą. Mes tą istoriją sluoksniuojame. Anykščiai per savo kompleksiškumą praranda savo akcentus ir nebegalime visko vienodai akcentuoti. Suprantu ir valdžios atstovus – ir  viena vieta lankoma, ir kita svarbi bei matoma. Kaip jas tarpusavyje išdėliosi?” – klausė pašnekovas.
Muziejininkas T.Kontrimavičius prisipažino, kad jam širdį skauda dėl to, kad senieji klasikiniai objektai yra mažiau svarbūs ir matomi nei kažkurie nauji ir greitai prapuolantys objektai.
„Pavyzdžiui, įvairūs pramoginiai objektai. Žmonės veržiasi į Anykščius aplankyti „kosmoso”. Aplanko, pabūna kelias minutes. Ir giriasi: va, buvome kosmose. O paklausi: „Ar Antano Baranausko klėtelę matėte?” „ O tai kur, kas čia per tokia?” – klausia žmonės. Kita vertus, žmogus kažkur važiuodamas nori ne mokytis, ne susikaupęs dalyvauti „kultūrinėse pamaldose” – jis nori pailsėti. O poilsis asocijuojasi su pramogomis”, – dėstė T.Kontrimavičius.

Žmones traukia sutvarkytos vietos

Pramogauti galima ir ant Šeimyniškėlių piliakalnio. Juk ant jo gali bėgioti vaikai, ilsėtis senjorai, tačiau jei jis apaugęs žolėmis, o užkopti ant piliakalnio sulūžusiais laiptais kebloka? Lankytojai, pamatę tokį vaizdą, greičiausiai apsisuka ir keliauja toliau.
„Be abejo, jie ieško tokios vietos, kuri yra daugiau sutvarkyta,  turi daugiau gyvasties. Bet mes maloniai kviečiame į papilį – ten žolei nebūna kada užželti. Mūsų papilio kompleksas jau tapo 2020 metais tarp muziejinių objektų trečiuoju  pagal lankomumą”, – sakė T.Kontrimavičius.
Komentuoti negali, bet
domėsis

Įvertinti, kaip Šeimyniškėlių piliakalnis yra prižiūrimas, paprašėme ir Kultūros paveldo departamento Utenos skyriaus vedėją Arūną Giraitį.
„Nieko negirdėjau, nieko nežinau. Negaliu komentuoti”, – išgirdęs klausimą, atsakė paveldosaugininkas A.Giraitis.
Pasiteiravus, kada paskutinį kartą lankėsi ant Šeimyniškėlių piliakalnio, A.Giraitis sakė, kad  „neseniai, bet ne tame esmė”.
„Nekomentuosiu, negaliu nieko komentuoti”, – kažkodėl nekalbus buvo Utenos skyriaus vedėjas, ir nors ,,Anykšta” klausė jo, kaip Anykščių krašto žmogaus, nuomonės, A.Giraitis kažkodėl siūlė šia tema kalbėtis ne su juo, o su spaudos atstove.
Kultūros paveldo departamento Utenos skyriaus vedėjas A.Giraitis dėkojo „Anykštai” už informaciją, kad Šeimyniškėlių piliakalnio priežiūra susirūpino mokslininkai, ir žadėjo šia tema pasidomėti.

Stebina kraštutinumai

Apie Šeimyniškėlių piliakalnio priežiūrą nuomonės „Anykšta” taip pat teiravosi rašytojo Rimanto Vanago. „Šeimyniškėlių piliakalnis yra istorijos dalis. Tai  reikšminga vieta daugeliu požiūrių, siejama su karaliumi Mindaugu. Užmiršti jos, leisti užaugti žolėmis ar krūmais negalima, gink Dieve.Tai yra absurdas”, – sakė R.Vanagas.
Rašytojas prisiminė, kaip prieš keletą metų nušalintojo Anykščių rajono mero Kęstučio Tubio iniciatyva ant Šeimyniškėlių piliakalnio buvo padarytas „politinis šou”.
„Mokslininkai buvo sukviesti, politikai. Politinis sprendimas ir šou dėl medinės pilies statybų buvo didingas, tačiau kas išėjo? Pššš…Apmaudu, kad tokie kraštutinumai – čia norime statyti pilį, o čia nebėra kam ant piliakalnio žolės nupjauti. Ką tai rodo? “ – stebėjosi R.Vanagas.

Gyvename lyg Brazilijoje…

Pašnekovas prisiminė, kaip šiemet lankė Ignalinos rajono piliakalnius.
„Jie ten tikrai prižiūrėti. Ignalina neturi tiek daug kultūrinių objektų, tai gal jie labiau gamtą prižiūri. Parkai prižiūrėti, už kiekvieno kalniuko – ežeriukai, juose gulbės plaukioja. Ir žolė nupjauta. Baravykai auga miesto teritorijoje”, – prisiminimais iš kelionės po Utenos regioną dalijosi R.Vanagas.
Rašytojas svarstė, kad Anykščiai galbūt per daug „pasinešė” į didingus dalykus. Medinės pilies statybos, Lajų takas…
„O kasdieniniams dalykams gal jau pinigų nebelieka. Dešiniajame Šventosios upės take nuo tvoros iki upės teritorija tapo džiunglėmis. Niekas ten negali praeiti, brūzgynai. Nežinau, kas ten pradės veistis. Miesto teritorija. Pinigų tvoroms atsiranda milijonai, o nupjauti žolei – neatsiranda. Kai žmonės mato, kas dedasi už tvoros – tai sarmata. Gyvename lyg kokioje Brazilijoje”, – stebėjosi R.Vanagas.