Mykolinės – tai gražiausia Viešintų krašto rudenėlio šventė. Ruduo šiemet gražus. Didieji žemės ūkio darbai jau nudirbti, derlius – nuimtas. Dabar daugiau laisvo laiko, tad galima ir pašvęsti.
Šią gražią šventę suorganizavo Viešintų bendruomenė, Viešintų seniūnija ir Viešintų mokykla – daugiafunkcis centras. Viešintiškiai šventei kruopščiai ruošėsi: kas bažnyčią, kas bendruomenės namus valė, puošė, gražino teritoriją. Viešintos, neseniai pradėjus dirbti jaunam klebonui Mindaugui Šakiniui, tarsi atgimsta.
Šventinis renginys prasidėjo mugės šurmuliu. Prekeiviai siūlė skanėstų ne tik vaikučiams, bet ir įvairiausių prekių suaugusiems.
Į bažnyčią rinkosi ne tik viešintiškiai, bet ir svečiai. Viešintų šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia seniai tiek tikinčiųjų beregėjo. Ko gero tam įtakos turėjo neseniai Viešintose pradėjęs dirbti iš Anykščių perkeltas jaunas klebonas Mindaugas Šakinis.
Kunigas maloniai su visais bendrauja, stengiasi kuo greičiau įsilieti į viešintiškių gyvenimą. Šių eilučių autorius klebonui padovanojo tris savo išleistas knygas, kurias perskaitęs jis ras daug įdomių pasakojimų iš Viešintų krašto praeities. Klebonas mokykloje pradėjo vesti tikybos pamokas. Tikimės, kad tai prisidės prie doros ir gražaus elgesio ugdymo. Kol yra tikinčiųjų, lankančių bažnyčią, pamaldos vyksta kiekvieną dieną. Apleista bažnyčia pradedama tvarkyti: daug perdegusių elektros lempučių pakeista naujomis, apgedę vargonai – atgaivinti. Reikėtų keisti ir sovietmečio laikų garso aparatūrą, kuri yra nekokybiška, pasenusi. Dėl to tikintieji, taip pat ir vargonininkas, beveik negirdėdavo kunigo maldų ar pamokslo. Jau ieškoma naujos, kokybiškos garso aparatūros. Anksčiau dirbęs klebonas ūkiškais reikalais nesirūpino. Naujasis klebonas artimiausiu metu žada atkurti pastoracinę komisiją ir išspręsti ūkinius klausimus.
Malonu, kai klebonas po mišių atsisveikina su kiekvienu išeinančiu iš bažnyčios, spaudžia ranką ir padėkoja, kad dalyvavo mišiose.
Po šv. mišių buvo šventinamos tikinčiųjų mašinos, kad būtų apsaugotos nuo avarijų ir kitų nelaimių.
Viešintų medžiotojų klubas, vadovaujamas Dargiro Abraškevičiaus, suruošė šventės dalyviams ir svečiams vaišes. Visus elnienos plovu vaišino medžiotojai Vladas Visminas ir Agnius Abraškevičius. Kad plovas buvo išskirtinio skonio, reikia padėkoti virėjui Kęstučiui Klimavičiui. Bendruomenės šeimininkės vaišino kvapnia kava ir arbata, vieno kąsnio sumuštiniais.
Šventės dalyviai skubėjo į erdvią kultūros centro salę, kuri vos talpino žiūrovus. Muzikantai ir dainininkai scenos užkulisiuose nekantriai laukė savo pasirodymų. Renginį vedė jumoro nestokojantis Anykščių kultūros centro vyr. režisierius Jonas Buziliauskas. Buvo pasveikinti Mykolai.
J.Buziliauskas paskelbė, kad pirmoji pasirodo Anykščių kultūros centro Viešintų skyriaus kapela „Vingerinė“. Vadovas Robertas Raišelis.
Kapelos muzikantai su dainininkais atlikę keletą smagių kūrinių, sulaukė gausių žiūrovų aplodismentų.
Per pertraukėlę bendruomenės pirmininkas Vitas Mykolas Zaikauskas paskelbė, kad Viešintų bendruomenės narių visuotiniu balsavimu buvo išrinktas penktasis Viešintų Garbės pilietis. Juo tapo Algimantas Bronius Bekenis. Jis yra vyriausias Viešintų miestelio vyras, miestelio seniūnaitis, menantis daugiausiai Viešintų krašto istorijų, kraštotyrininkas, parašęs keletą knygų, daug darbavęsis atkuriant Povilo Jurkšto muziejų. Tai labai darbštus žmogus. Prieš keletą metų netekęs žmonos, ir vienas besidarbuodamas sugeba išlaikyti pavyzdingą savo sodybą.
Toliau šventinius pasirodymus tęsė Anykščių kultūros darbuotojų vokalinis ansamblis „Darila“. J.Buziliauskas siūlė žiūrovams atspėti pavadinimo reikšmę. Neatspėjus pats paaiškino, kad tai vokalisčių vardų pirmosios raidės. Šiai grupei vadovauja Irena Kuliavienė ir Leda Kazokienė. Beje, ir jos kartu dainavo.
Po jų pasirodė Panevėžio raj. Miežiškių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Rudenėlis“. Vadovė Gražina Krikščiūnienė. Ši kapela jau daug metų garsėja ne tik gražiomis melodijomis, bet ir šmaikščiais pasakojimais.
Po meninės dalies visi persikėlė į bendruomenės salę, kur buvo eksponuojama Daivos Abraškevičienės tapybos darbų paroda „Rudeniui atėjus“. Tai 22 įvairių motyvų ant drobės nutapyti darbai, daugiausiai žydinčių gėlių ir gamtos motyvai. Kaip atsirado menas Abraškevičių šeimoje? Daivos vyras Vytautas Abraškevičius užsiima augalininkyste, yra stambaus ūkio šeimininkas, darbuojasi su šiuolaikine plačiabare technika. Žmona tvarko ūkio buhalterinę apskaitą. Prieš porą metų pabandė tapyti, bet trūko žinių, todėl nusprendė pagilinti tapybos pagrindų žinias. Jau antri metai Vilniuje tęsia tapybos ir kompozicijos studijas. Studijos buvo naudingos. Šioje gražioje šventėje Daiva pristatė pirmą savo kūrybos darbų parodą. Žiūrovai džiaugėsi ir gyrė autorę už originalius, gražius darbus, linkėjo sėkmės kūryboje.
Renginys praėjo puikiai, viešintiškiai ir svečiai buvo patenkinti ir laimingi, dėkojo šventės organizatoriams, meno kolektyvams ir renginio rėmėjams: Ligitai ir Algiui Bukauskams, klebonui Mindaugui Šakiniui, Viešintų medžiotojų klubui.
