Saulėtą rugpjūčio 10 d. popietę Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos darbuotojai aplankė kraštietį, Anykščių rajono garbės pilietį, rašytoją, poetą Antaną Drilingą jo gimtinėje Plikiškiuose (Anykščių r.).
Rašytojas užsiminė, kad ateityje labai norėtų savo asmeninės bibliotekos knygas padovanoti Viešajai bibliotekai. Šiuo metu Andrioniškio filiale jau pradėtos kaupti knygos iš rašytojo namų bibliotekos. A. Drilinga perdavė bibliotekininkams ir savo rankraščius, o kartu su jais ir spausdinimo mašinėlę, su kuria tie rankraščiai buvo spausdinti.
2021 m. A. Drilinga išleido savo poezijos knygą „Saulės palydos“, tačiau bibliotekininkams į rankas ji atkeliavo tik šiais metais. Priminsime, kad savo kūrybinį kelią pradėjęs eilėraščiais ir jau išleidęs dvidešimt poezijos rinkinių, rašytojas A. Drilinga yra paskelbęs apie keturiasdešimt knygų – ir solidžių romanų, ir aktualios publicistikos kūrinių, ir atsiminimų. Poetas yra sukūręs muzikinių veikalų libretų, taip pat vertęs libretus operoms bei operetėms.
Pats rašytojas, kalbėdamas su Anykščių viešosios bibliotekos darbuotojais prisipažino, kad paskutinė jo eilėraščių knyga „Saulės palydos“ (2021m.) gimė ne atsitiktinai. Buvo malonu išgirsti, kad rašytojas vėl pajuto trauką poetiniam žodžiui po gražių ir šiltų susitikimų su anykštėnais bibliotekininkais. Laisvalaikį leisdamas savo gimtajame Anykščių krašte, poetas ne tik grožisi tėviškės gamta, bet ir posmais bando apibendrinti nueitą gyvenimo kelią, apmąstyti žmogaus būties ir buities realijas, pasekti asmenybės jausmų pasaulio virpesius, užfiksuoti meilės skambesio aidus. Pasak A. Drilingos, jam yra svarbu, kad gyvenimo erdvėje „amžinai kalbėtųsi mūsų sielos“.
Naujausias A. Drilingos eilėraščių rinkinys „Saulės palydos“ ir prasideda eilėraščiu tuo pačiu pavadinimu „Saulės palydos“:
Kai saulė jūron leidžias,
Raudonas kraujas plūsta
Visų žemynų uostuos
Iš sužeistų širdžių;
Kai saulė jūron leidžias,
Turtuoliai geria vyną
Iš krištolo bokalų –
Jiems kitkas nesvarbu;
Kai saulė jūron leidžias,
Prie molo prisiglaudęs
Benamis laukia ryto,
Nes ryto nesulauks;
Kai saulė jūron leidžias,
Vaikai pajūry gimsta,
Ir virš jų lopšio supas
Raudonas obuolys.
Savo poezijos knygą autorius užbaigia labai trumpu eilėraščiu „Esminis klausimas“:
Amžinybėje niekas tavęs nelaukia.
Tai ko taip skubi
Gyvent?
(2021 m.)
Sulaukęs bibliotekininkų svečiuose, rašytojas ne tik pasakojo apie savo kūrybą bei asmeninės bibliotekos knygas, bet ir vaišino savo paties virta sriuba ir šalia esančiame miške rinktais grybais. Susitikimas buvo labai šiltas ir nuoširdus. Bibliotekininkai atsisveikindami pažadėjo rudenį aplankyti rašytoją, nes žiemos metu A. Drilinga grįžta gyventi į Vilnių. Ir taip trunka iki pavasario. Poetas prisipažino, kad kūryba gimsta tik tėviškėje.
Audronė BEREZAUSKIENĖ
VB Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja
Reiktų saiko neprarasti – vis dėlto tai nėra pirmaeilė figūra. Daug rašančių, bet mažai rašytojų, daug knygas leidžiančių, bet mažai kūryboje išliekančių. Drilingos vieta mūsų kultūroje kukli.
O buvusios direktorės irgi aplanko. Kažkada buvo aukso amžius kai kam.
Ar neatsibodo kasmet organizuoti tokią pat išvyką pas poetą Drilingą ir rašyti tą patį per tą patį? Ar jau nebėra daugiau lankomų vietų, žinomų žmonių, kurie galėtų sudominti bibliotekininkes?
Šaunuolės bibliotekininkės !