Vilniuje socialdemokratai rengia piketą prieš sostinės savivaldybės planus nukelti sovietmečio rašytojui ir politiniam veikėjui Petrui Cvirkai skirtą paminklą.
Antradienį vidurdienį prie šio paminklo piketuosiantys socialdemokratai išplatintame pranešime teigia, kad šio meno kūrinio likimą turėtų lemti „ne kelios politinės partijos, o ekspertai ir vilniečiai“.
„Vilniaus valdžia bus raginama nedaryti skubotų ir drastiškų veiksmų, o prieš priimant sprendimą atsiklausti ir paisyti kultūrininkų, istorikų, paveldosaugininkų vertinimų bei atsižvelgti į vilniečių nuomonę“, – nurodoma pranešime.
Praėjusią savaitę Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsisprendė išbraukti P. Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro, taip užbaigdama kelis dešimtmečius trunkančias diskusijas dėl sovietmečio rašytojo įamžinimo ir sudarydama sąlygas paminklą nukelti.
Socialdemokratams kelia susirūpinimą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nario, Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko išsakyti teiginiai, jog Vilniaus valdžia neplanuoja tolesnių diskusijų su visuomene, o artimiausiame Vilniaus miesto tarybos posėdyje bus priimta formali rezoliucija dėl P. Cvirkos paminklo nukėlimo.
„Specialios apsaugos panaikinimas niekaip neįpareigoja Vilniaus valdžios imtis skubotų ir vienašališkų sprendimų dėl tolimesnio paminklo ir skvero likimo, o geriausias sprendimas gali būti priimtas tik atsižvelgus į šios srities ekspertų nuomonę“, – teigia socialdemokratai.
Pasak V. Benkunsko, paminklas turėtų būti nukeltas rugsėjo viduryje, jį planuojama perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Kultūros paveldo departamento direktoriaus Vidmanto Bezaro teigimu, pagrindinis ekspertų argumentas išbraukti paminklą iš kultūros vertybių registro buvo kultūros ministro Simono Kairio liepą pakeisti vertybių vertinimo kriterijai, papildant, kad apsaugos statusas negali būti suteikiamas kūriniams, skirtiems asmenims, kurie prisidėjo prie gyventojų represijų organizavimo.
Iki šiol kriterijuose buvo įvardijami tik nacistinės Vokietijos, Sovietų Sąjungos partijų vadovai.
Pasak socialdemokratų, tai rodo, kad P. Cvirkos paminklo pašalinimas iš nekilnojamų kultūros vertybių sąrašo „yra kelių dešiniųjų partijų inicijuotas ir įgyvendintas politinis veiksmas, neturintis nieko bendra nei su kultūros, nei su paveldo, nei su istorijos objektyviu įvertinimu“.
„Kultūra ir viešosios erdvės neturi ir negali būti politinių partijų ir politikų įkaitėmis“, – nurodoma pranešime.
P. Cvirkos paminklo nuėmimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad rašytojas ir politinis veikėjas P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o tai sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.
Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.
