
NEKROKULTO PAPROČIŲ SIMBOLIAI.
Virginijaus Kašinsko
3val. pasakita
NEKROKULTO PAPROČIŲ SIMBOLIAI.
laidojimo tradicijų simbolių STRUKTŪRA ir vizuali simbolika tradicinėje lietuvių kultūroje.
Kaip kiekviena tauta, kuri yra išlaikiusi ryšį su senąja savo kultūra, lietuviai turi savo didžiąsias tradicijas, aprėpiančias kalbą, religiją, meną, papročius, ritualus ir t. t. Nuo jų išsaugojimo priklauso tautos, kaip etninio – kultūrinio fenomeno, išlikimas bendroje pasaulio tautų kultūrų mozaikoje.
Viena iš didžiųjų tradicijų Lietuvoje yra nekrokultas (mirusiųjų garbinimas ir nuolatinio ryšio palaikymas su mirusiais protėviais). Jo šaknys siekia neapibrėžtus, labai senus laikus, yra išlaikę daug archajiškų bruožų ir mitologinių elementų. Nekrokulte galima įžvelgti pilną lietuviško etnoso pasaulio suvokimo modelį ir jo struktūras. Tai oficialiai neužrašyta lietuviška „Mirusiųjų knyga“ Visa paskaitoje pristatoma informacija rinkta daugiausia Žemaitijoje bei kitose Lietuvos vietose 1970-2010 metais. Kadangi Lietuvos kaimas yra pagrindinis tradicijų sergėtojas, informacija betarpiškai daugiausiai rinkta kaime.
Žmogaus mirtis – tai riba tarp fizinio ir (anapusinio) metafizinio pasaulio, į kurį atsiremia žmogiško gyvenimo dvasinė-religinė patirtis. Nekrokulte akivaizdžiai matosi gyvas žmogaus santykis su Dievu ir mirusiųjų metafiziniu pasauliu.
Laidotuvių ceremonija pilna religinių apeigų bei magiškų ritualų, kurių tikslas palengvinti mirusiojo vėlės kelionę į anapus bei jos įsikūrimą anapilyje, taip pat apsaugoti gyvuosius nuo kontakto su mirusiųjų pasauliu ir siekiant išvengti blogo poveikio pasekmių gyviesiems.
Paskaitoje nuosekliai pateikiu ir komentuoju apeigų ir ritualų eiliškumą bei naudojamus apeiginių simbolius ir jų struktūrines schemas, pradedant žmogaus slaugymu, numarinimu ir tolesne visų įvykių ir apeigų seka:
1. Ritualinių simbolių struktūra,
2. Slaugymas – marinimas,
3. Numirėlio prausimas,
4. Išorinės ir vidinės namų erdvės paruošimas laidojimui ir šarvojimui
5. Šarvojimas,
6. Šarvojimo patalpa,
7. Šermenys – budynė
8. Transporto priemonės paruošimas ir karsto vežimas į bažnyčią ir kapines,
9. Pakasynos – karsto išnešimas
10. Kapinių vieta
11. Kapinių vartai
12. Kapavietė,
13. Antkapiniai memorialiniai paminklai,
14. Gedulingi pietūs
15. Mišios už velionio vėlę.
Gale paskaitos bus rodomas V. Kašinsko sukurtas 30min dokumentinis etnofilmas
Vėlinės 2009 . Ažuolų kalno regykla – Karmazinų pilkapiai. Filme matysite atliekamas protėvių pagerbimo apeigas.