Lietuvoje tęsiantis karantinui, draudžiami visi renginiai ir žmonių susibūrimai, todėl Anykščių kultūros centro durys lankytojams užvertos.
Apie tai, kuo užsiima Anykščių kultūros centro darbuotojai per karantiną, kokius ateities planus kuria ir kuo kada nors žada nustebinti žiūrovus, „Anykšta“ kalbėjosi su Anykščių kultūros centro direktore D.Petrokaite.
– Kaip per karantiną organizuojamas Anykščių kultūros centro darbas?
– Tiesioginio kontakto su žiūrovais, kolektyvų lankytojais šiuo metu nėra – nepriimame nei vienų, nei kitų. Šią situaciją išnaudojame darbuotojų kompetencijoms tobulinti, kvalifikacijai kelti. Visą lapkritį Anykščių kultūros centro ir jo skyrių darbuotojai dalyvavo nuotoliniuose mokymuose, kuriuos rengė Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Mokymai ir toliau tęsiasi. Vieni darbuotojai tobulina savo kompiuterinio raštingumo žinias, kiti siekia kelti savo žanrinius gebėjimus. Laukia nuotoliniai darbuotojų vertinimai, veiklos programų rengimas, ataskaitos už praėjusius metus. Susirinkimus vedame nuotoliniu būdu, per „Zoom“ programą – taip bendraujame tiek su Anykščių kultūros centro darbuotojais, tiek ir su darbuotojais kaimuose.
– Ar per karantiną visiškai nutrūko meno mėgėjų kolektyvų repeticijos?
– Kaimuose sudėtinga situacija, nes žmonės neturi naujų technologijų. Anykščių kultūros centro kolektyvai organizuoja nuotolines repeticijas. Sudėtinga, nes ne visų vaikų tėvai sutinka, kad repeticijos vyktų nuotoliniu būdu. Mokydamiesi mokykloje vaikai jau ir taip daug laiko praleidžia prie kompiuterių. Kai pavasarį sugrįšime į senas vėžes, neabejoju, kad iš naujo teks burti kolektyvus, prisijaukinti žiūrovus, nes žmonės jau bus pripratę bendrauti ir stebėti renginius virtualiojoje erdvėje. Iššūkiai laukia dideli.
– Kaip manote, ar per karantiną nenukentės meno mėgėjų kolektyvų meninis lygis?
– Žinoma, kad nukentės. Šokėjai repetuoja porose, juos vadovas pataiso, parodo vienus ar kitus judesius. Dainininkams vėlgi svarbūs balsų sąskambiai. Pavasarį numatyta surengti respublikinę moksleivių dainų šventę, kuri neįvyko pernai. Bus sudėtinga, prireiks labai daug ir kolektyvų vadovų, ir juose dalyvaujančių žmonių nuoširdžių pastangų.
– O kaip per karantiną jaučiasi Anykščių kultūros centro darbuotojai?
– Darbuotojų psichologinė būsena prasta. Turėjome kaimuose dirbančių kultūrininkų susirinkimą, tai viena darbuotoja net pravirko. Moteris kalbėjo, kad ji negali būti viena, jai reikia žmonių… Panašiai ar lygiai taip pat jaučiasi ir kiti darbuotojai – jie nori sugrįžti į darbą. Prašo, kad būtų leidžiama repetuoti po vieną, tačiau tenka jiems atsakyti, kad to negalima daryti, nes karantinas. Visi laukia karantino pabaigos. Džiaugiuosi, kad Anykščių kultūros centro darbuotojams mokymus vedė ir psichologai. Tai visiems išbandymas, reikia mokytis, iš kur pasisemti stiprybės.
– Ką elektroninėje erdvėje antrojo karantino metu nuveikė Anykščių kultūros centras?
– Per Kalėdas mūsų įstaigos feisbuko paskyroje buvo galima stebėti festivalį „Muzika veža“. Išsipirkome transliacijas, kad mūsų paskyros lankytojai galėtų nemokamai stebėti koncertus, spektaklius. Gruodžio 31 dieną transliavome atlikėjos Jurgos Šeduikytės koncertą.
Turime bičiulių, kurie dalyvauja mūsų rengiamame teatrų festivalyje „Pakeleivingi“. Bandysime jų spektaklių nuorodas skelbti mūsų feisbuko paskyroje. Aišku, spektakliai bus mokami, bet bilietų kainos simbolinės – 4 – 6 Eur. Tai galimybė paremti teatralus.
– Ar jaučiate, kad žiūrovui įdomūs virtualūs renginiai?
– Tokių renginių paklausa ženkli buvo per pirmąjį karantiną.Tada visiems tai buvo netikėta, visi taip kabinosi, kaip už šiaudo. Dabar visi išsikėlė į tą virtualią erdvę ir jau ima pabosti net pats žodis „feisbukas“. Norisi jau geriau tokiu atveju knygą paskaityti. Tačiau toks jau tas laikas – net kitas šalis lankome internetu.
– O gal žmonėms tiesiog reikėtų gyvos interneto transliacijos iš Anykščių miesto centro? Ant kultūros centro stogo yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, tačiau kurį laiką neveikianti.
– O ką dabar transliuosi? Tuščias miestas dabar turi būti.
– Tačiau kalėdinės miesto eglės įžiebimo šventė vyko…
– Man labai patiko režisieriaus Juliaus Jakubėno idėja. Kai žinau, kiek buvo įdėta pastangų, kad būtų įgyvendintas tas kitoks eglės įžiebimas… Žinoma, baiminomės, kad žmonės būriuosis, rinksis. Manau, kad kalėdinės eglės įžiebimo renginys – pavykęs dalykas, nors ir buvo transliacijos trikdžių, tačiau nuo mūsų tai nepriklauso.Jeigu mes visi krisime ant kelių ir šauksime – „ …viskas, – jau dedame šaukštus“ – geriau nebus, juk ir taip daugelio žmonių psichologinė būsena yra susilpnėjusi, tiesiog svyruojanti ant ribos. Vien dėl negatyvios informacijos iš žiniasklaidos. Aišku, dalis žmonių galvoja, kad pandemija yra kažkoks išgalvotas „burbulas“. Pati stebėjau eglės įžiebimą internetu. Tiek šviesos, muzika, žmonės pro langus galėjo pamojuoti. Gyvenimas tai tęsiasi. Kas visų tų karantino apribojimų laikėsi, tas laikėsi, o kas nesilaikė – tegul tai būna jų sąžinės reikalas.O metų kaita vistiek bus ir užsidarius patamsyje sėdėti…To pozityvo dabar reikia ypatingai.
– Ar neplanuojate per karantiną savo veiklų sklaidai išnauoti lauko ekrano?
Tai nėra mūsų ekranas. Ten kitokios programos įdiegtos. Mes neturime techninių galimybių juo pasinaudoti.
– Didžiausias kultūros centro planas po karantino?
– Norėtųsi atkartoti Kovo 11-osios eiseną ir tą vakarienę. Bet…Esame pateikę projektų Lietuvos kultūros tarybai ir Regioninei plėtros tarybai. Tikimės finansavimo. Jau žinome, kad festivaliui „ARTimi“ skirta 12 tūkst. Eur.
– Kiek Anykščių kultūros centre dirba darbuotojų? Koks jų yra darbo užmokestis?
– 2020 metų gruodžio 31 d. Anykščių kultūros centre bei jo skyriuose dirbo 59 darbuotojai.Laisvos pareigybės – 3, 75 etato : valytojo – 1,25 etato (2021 metais bus panaikintos), meno vadovo – 0,5 etato, padalinio vadovo – 2 etatai. Vidutinis Anykščių kultūros centro darbuotojo darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) siekia apie 950 Eur.
– Kokį biudžetą 2021-iesiems planuoja kultūros centras?
– 2020 metų įstaigos biudžetas buvo 855 tūkst.400 Eur. Šiems metams planuojamas biudžetas bus mažesnis – 815 tūkst. Eur.
