„Nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta. Ar gyvename, Viešpačiui gyvename, ar mirštame, Viešpačiui mirštame.“ (Rom 14, 7-8)
Gavęs paskyrimą į Anykščius, netrukus susipažinau su Evgenija Baltroniene, atidariusia tuomet Anykščių stačiatikių bendruomenės patalpose labdaringą valgyklą. Į ją susirinkdavo tie, kuriems buvo reikalinga pagalba.
Valgyklos veiklą remdavo Tėvas Nikonas, Anykščių rajono savivaldybė, tačiau vyravo nuomonė, kad skirtingų konfesijų bendruomenės nepriimtinos. Iš parapijiečių, kasdien eidavusių pietauti, išgirdau gražių atsiliepimų apie tą paramos valgyklėlę. Susidomėjau ir tai paskatino mane apsilankyti. Nuvykęs pamačiau, kad didžioji dauguma susirinkusių – mūsų parapijiečiai. Taip buvo užmegztas ryšys. Stebino Evgenijos nuoširdumas ir gera valia – ji dažnai pasikviesdavo mane pietų, kad pabendraučiau su vaikais, ateinančiais į valgyklą ir užmegzčiau su jais ryšį. Kiekvieną mėnesį visos Anykščių rajono seniūnijos gaudavo maisto produktų iš Lietuvos Carito; jų skirdavome ir šiai valgyklėlei. Evgenija buvo patenkinta ir dėkinga už paramą valgyklai ir už labdarą, gautą iš įvairių šalių.
Evgenija buvo labai nuoširdus, atviras žmogus, mėgstantis bendrauti, padėti, ypač rūpinosi tais, kurie atstumti šeimos ar visuomenės. Ji mylėjo vaikus – gavusi įvairios labdaros, rūpestingai dalijo ją stokojantiems.
Evgenija kartą aprodė cerkvę, kuriai buvo reikalingas remontas. Ji džiaugėsi, kad pasikeitus jų dvasiškiams – perėmus Tėvui Vasilijui, – pradėtas didelis remontas. Pamenu, jog skardinant pritrūko skardos – mielai paaukojau turimas atraižas, likusias nuo Šv. Mato bažnyčios darbų.
Nors ji buvo stačiatikių tikėjimo, tačiau lankant parapiją, visada mielai priimdavo.
Visuomenėje buvo gerbiama – itin rūpinosi įvairių projektų, skirtų jaunimo dvasiniam ugdymui ir psichologinei pagalbai, vykdymu.
Sveikinau ją, kai 2011 metais, man dar kunigaujant Anykščiuose, Evgenijai Baltronienei vertai suteiktas Anykščių rajono Garbės pilietės vardas. 2018 metais Lietuvos Respublikos 100-mečio proga kartu gavome ir Anykščių rajono savivaldybės „Šimtmečio anykštėno“ atminimo ženklą.
Evgenija atliko didelį pasiaukojantį darbą, galbūt neretai neįvertintą, nepastebėtą, tačiau visi Jos nuopelnai įrašyti Amžinybės Knygoje: „Geri darbai visiems matomi, o jei pasitaiko kitaip, jų vis tiek negalima paslėpti.“ 1 Tim 5,25
Kan. Stanislovas Krumpliauskas, Anykščių rajono Garbės pilietis
