Visi keliai vedė į „Vaižgantines“ (Nr.74, 2018-09-18)

Tradicinio respublikinio renginio – „Vaižgantinių“ – organizatoriai: Svėdasų seniūnija, asociacija Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“, Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, kviesdami į šią šventę, plakatuose, skelbimuose, informaciniuose pranešimuose rašė : „Tegu visi keliai veda į Juozo Tumo-Vaižganto gimtuosius Malaišius“.
Rugsėjo 15- ąją, šeštadienį, čia buvo įteikta septynioliktoji Lietuvos rašytojų ir Lietuvos žurnalistų sąjungos įsteigta premija publicistei ir žurnalistei Loretai Jastramskienei.

Rugsėjo 15-osios, šeštadienio, vidurdienį, į šią nuošalią Rokiškio ir Anykščių „parubežyje“ esančią, dar karaliaus Mindaugo raštuose XIII amžiuje minėtą vietovę gausiai rinkosi pėsti ir važiuoti. Juk visų laukė ne bet kokios, o jubiliejinės, jau dešimtosios „Vaižgantinės“. Dar prieš prasidedant respublikiniam renginiui, visi pageidaujantys turėjo progos aplankyti netoliese, kaimyniniame Kunigiškių I kaime jau daugiau kaip tris dešimtmečius veikiantį Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų, beje, įkurdintą restauruotame buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos pastate, kur teko mokytis vaikystėje ir Tumų Juozukui. (O vėliau mokykla buvo pavadinta kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto vardu). Muziejuje prieš kiekvienas „Vaižgantines“ vis atnaujinamos, papildomos ekspozicijos, organizuojamos naujos parodos. Tokiai tradicijai nebuvo nusižengta ir šiais metais: muziejuje pasižiūrėti tikrai buvo ko.
O ir ankstėliau atvykus į senuosius Malaišius, į įprastą „Vaižgantinių“ organizavimo vietą, niekam nuobodžiauti nereikėjo. Ant senųjų kaimo sodybų sienų, kaip ir visuomet, veikė fotografijų parodos. Fotografai Vytauto Didžiojo universiteto studentė – magistrantė Simona Bagdonaitė ir Lietuvos kariuomenės kariškis Raimundas Kovas kvietė prisiminti praėjusių metų „Vaižgantinių“ akimirkas, o žurnalistas, muziejininkas ir kraštotyrininkas Vytautas Bagdonas organizavo meninių nuotraukų parodą „Gražus tai kraštas…“. Maloniai visus nuteikė ir tapybos darbų paroda „Malaišių langeliai“, kurią suorganizavo jaunystės draugai, buvę Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakulteto auklėtiniai anykštėnas Arūnas Vilkončius, panevėžietė Laisvutė Razmienė, kaunietės Rima Tuinylaitė, Birutė Gruodienė ir malaišietė Rimanta Adomaitienė. Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose gyvenanti ir senolių atminimą Tėviškėje serginti Rimanta Adomaitienė, pakeitusi namuose senus langus naujais, jų neišmetė. Štai ant tų langų buvę bendrakursiai meniškos sielos žmonės ir nutapė visokiausių grožybių. O kad gražiai, originaliai piešiniai pavyko, tai ir nusprendė per „Vaižgantines“ tuos tapybos darbus parodyti ir visuomenei…
Apžiūrėjus parodas, pabendravus su pažįstamais, pasišnekučiavus buvo puiki proga be jokių prekybinių antkainių įsigyti suvenyrų ir knygų „vaižgantiška“ tema.
O lygiai tryliktą valandą, jau visiems susėdus jaukiame renginiams skirtame kiemelyje, nuskambėjo daina apie Lietuvą, atliekama Širvintų kultūros centro folkloro ansamblio „Gojus“, vadovaujamo Nijolės Vitkauskaitės. Ir šventės vedančioji svėdasiškė Ramunė Lapienytė pradėjo renginį Tėvynei Lietuvai skirto eilėraščio posmais. Ir neatsitiktinai. Juk jubiliejinės „Vaižgantinės“ organizuojamos metais, kuomet minimas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis ir gimtinėje žmogaus, pašventusio savo gyvenimą kovai už lietuvybę, už lietuvišką žodį, už tautiškumą, patriotiškumą. Pasak renginio vedėjos, Vaižgantas kartu su kitais tautos patriotais stovėjo prie šalies valstybingumo ištakų ir liko tam kilniam tikslui ištikimas iki gyvenimo saulėlydžio.
Tylos minute pagerbus Amžinybėn iškeliavusių Vaižganto premijos laureatų Justino Marcinkevičiaus, Filomenos Taunytės, Jono Mikelinsko, Gintauto Iešmanto, o taip pat mirusių  daugelio „Vaižgantinių“ dalyvių atminimą, virš rudenėjančių Malaišių laukų nuskardėjo trys salvės iš savadarbės patrankos. Jas jubiliejinio renginio dalyviams dovanojo šventės rėmėjai patrankos kūrėjas anykštėnas tautodailininkas, meninės kalvystės puoselėtojas Bronius Budreika, verslininkas ir politikas Ričardas Sargūnas ir Kunigiškių seniūnaitijos seniūnaitis, praėjusių metų Vaižganto mažosios premijos „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ laureatas Pranas Maišelis. Pirmoji salvė buvo skirta Lietuvai Tėvynei, antroji nuaidėjo už šviesų rašytojo, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto atminimą, o trečioji buvo skirta visiems Vaižganto premijų laureatams ir „Vaižgantinių“ dalyviams.
Tuomet prasidėjo net trijų premijų įteikimo ceremonialas.
Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos įsteigtos respublikinės literatūrinės premijos septynioliktąjį laureatą paskelbė Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko pavaduotoja Aldona Žemaitytė. Šį kartą laureato diplomas ir specialus medalis su Vaižganto atvaizdu atiteko žinomai vilnietei žurnalistei ir publicistei Loretai Jastramskienei už naujausią – ketvirtą jos išleistą esė knygą „Bilietas į Grįžulo Ratus“. Svėdasų seniūnijos įsteigta jau dešimtoji Vaižganto mažoji premija „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ įteikta svėdasiškei meno puoselėtojai, originalias kompozicijas kuriančiai, kultūrinius renginius savo darbais puošiančiai Emilijai Žylienei. O Svėdasiškių draugijos „Alaušas“ Garbės pirmininko Vaižganto giminaičio Algimanto Indriūno iniciatyva įsteigta kunigo Aleksandro Papučkos vardo „Meilės ir gerumo“ trečioji premija atiteko Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos auklėtiniui Martynui Jakučiui. Visiems laureatams buvo uždėti svėdasiškių nupinti ąžuolo lapų vainikai, įteiktos šventės organizatorių paruoštos prisiminimo dovanos, gėlių puokštės. Juos sveikino Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, anykštėnų parlamentarų Antano Bauros ir Sergejaus Jovaišos vardu pasveikino Seimo nario A.Bauros padėjėjas Algimantas Birbilas ir, žinoma, artimieji, draugai, pažįstami, kolegos. Na, ir tradiciškai visiems trims laureatams teko garbė papozuoti fotografams atsisėdus ištaigingame „Vaižgantinių“ krėsle, sukurtame menininko, Vaižganto mažosios premijos „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ laureato Aleksandro Tarabildos. Ąžuolo lapų vainiku buvo padabintas, gėlių, dovanų, sveikinimų sulaukė ir garbų jubiliejų neseniai atšventęs kraštietis mokslininkas, įvairių Vaižganto atminimui skirtų iniciatyvų autorius biologijos mokslų daktaras, docentas Juozas Lapienis. Šį kartą jis buvo pasveikintas ir pagerbtas neeiline proga: išleidus novelių ir esė knygą „Laiko properšos“. Pasidžiaugti autoriaus kūrybine pergale atvyko ir leidyklos – spaustuvės UAB „Utenos Indra“ savininkai ir vadovai Žaneta ir Antanas Kibickai. Rašytojo vaidmenyje debiutavęs veterinarijos gydytojas, toksikologas, pedagogas, visuomenininkas, Vaižganto mažosios premijos „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“ laureatas Juozas Lapienis nuoširdžiai dėkojo spaustuvės – leidyklos vadovams ir kolektyvui už labai kokybiškai, gražiai ir operatyviai išleistą knygą, fotografams – už dovanotas nuotraukas leidinio iliustravimui, visiems žmonėms, kurie jį palaikė, skatino daugelį metų brandintus, kurti rašinius sudėlioti į rinkinį.
Kaip ir ankstesniais metais, į „Vaižgantines“ Rokiškio krašto ūkininkas Vytautas Šlikas atsivežė nemažą kiekį įspūdingo dydžio naminės duonos kepalų, kuriuos įteikė daugeliui renginio dalyvių ir svečių. Garbaus amžiaus žemdirbiui tokią garbingą misiją atlikti padėjo geras V. Šliko bičiulis Anykščių rajono Garbės pilietis, Vaižganto respublikinės literatūrinės premijos laureatas rašytojas Rimantas Vanagas. O kraštietis mokslininkas, visuomenininkas technikos mokslų daktaras doc. Gvidas Kazlauskas, priminęs visiems apie artėjantį Vaižganto gimimo 150-metį ir liepų alėjos, pasodintos Malaišiuose rašytojo garbei 1989-aisiais metais, 30-metį, pristatė visuomenei savo sūnėną, šviesios atminties brolio architekto Broniaus Kazlausko anūką – Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros specialybės studentą Simoną Kazlauską. O šis jaunuolis, būsimasis architektas, parengė originalios ir didingos Vaižgantui skirtos paminklinės kompozicijos projektą. Viename iš senųjų Malaišių trobesių studentas visiems besidomintiems pademonstravo paminklo projekto brėžinius, išsamiai papasakojo apie savo sumanymą, atsakė į klausimus. Tokių „Vaižgantinių“ dalyvių, kurie teigiamai vertino tokią iniciatyvą, domėjosi ir pritarė jaunojo architekto sumanymui, atsirado tikrai nemažai.
Jubiliejinėse „Vaižgantinėse“ išraiškingai Vaižganto kūrybą skaitė nuolatinis šventės dalyvis, kraštietis aktorius, respublikos nusipelnęs artistas, Anykščių rajono Garbės pilietis Ferdinandas Jakšys, sveikinimus ir linkėjimus išsakė poetė, populiarių dainų tekstų autorė Dalia Teišerskytė, daug skambių dainų padovanojo širvintiškių folkloro ansamblis „Gojus“, linksmino vingriomis melodijomis šio kolektyvo nariai – armonikieriai.
Oficialiajai daliai artėjant prie pabaigos suliepsnojo „Vaižgantinių“ laužas, o po Malaišių liepomis ir uosiais buvo vaišinamasi ką tik išvirta gardžia koše, kvapnia mėtų arbata, sumuštiniais bei kitokiais valgiais.
Kaip ir kasmet, „Vaižgantinės“ buvo suorganizuotos padedant būriui rėmėjų. (Tarp informacinių rėmėjų buvo ir „Anykštos“ leidinių grupė).