![](https://www.anyksta.lt/wp-content/uploads/2018/04/57747_78800_regular_danas.jpg)
Anykščių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Sigutis Obelevičius susitikime su skiemoniečiais prasitarė apie sunkią pagrindinių rajono mokyklų situaciją: „Iš šešių penkios pagrindinės mokyklos yra tikrai labai nelengvoje būsenoje, nes vaikų ten dabar yra kažkur nuo 40 iki 60. Tai tikrai yra labai nedaug“.
Anykščių rajone pagrindinės mokyklos yra Anykščiuose (A.Baranausko mokykla), Kavarske, Viešintose, Debeikiuose, Kurkliuose ir Traupyje.
„Anykšta“ klausia, kaip manote, ar galiausiai uždarius pagrindines mokyklas miesteliuose, jie be mokyklų neims nykti dar sparčiau? Ar mokyklas reikia stengtis išsaugoti net su nedideliu skaičiumi mokinių?
Danielius BINKYS, buvęs „Anykštos“ žurnalistas:
– Reikia matyti perspektyvą, informaciją, kiek yra ikimokyklinio amžiaus vaikų ir koks gimimų skaičius seniūnijoje. Neturint šių duomenų, nieko neįmanoma spręsti. Galima veltui pinigus švaistyti, palaikyti mokyklas su, sakykim, 20 mokinių metus, antrus, trečius, o kai ketvirtais metais liks nulis, bus aišku, kad pinigai iššvaistyti veltui. Bet jei gimimų skaičius didėja, galima ir su 20- čia vaikų kelis metus mokyklą laikyti, o jau kokiais trečiais metais atsiras 40, vėliau 50 mokinių. Tada būtų prasmė. Galima palyginti su akušerijos skyriumi ligoninėje, kuriam išlaikyti savivaldybė skyrė pinigų. Jei būtų buvę numatyta, kad gimimų skaičius didės, pinigų švaistymas nebūtų buvęs beprasmis, bet atsitiko taip, kad gimimų vis mažėjo ir mažėjo ir, pagaliau, teko atsisakyti šio skyriaus.
Nors visa tai per vėlu, reikėjo daryti tai, ką dabar, nors ir per silpnai, daro dabartinė Vyriausybė, kai skiria vaikui po 30 eurų per mėnesį. Pagrindinis dalykas yra rūpintis moterimis, kurios augina vaikus, nes vis tik ne vyrai gimdo. Aš negaliu užmiršti, kai Raguvoje nusižudė moksleivė su savo dukryte. Aiškiai matyti, kad visuomenė visiškai nesupranta, kad dabartinėje situacijoje reikia remti bet kokią moterį. Mažiau to tuščio moralizavimo, o daugiau konkrečios pagalbos. Kai mato, kad visuomenės požiūris toks, kad geriau negyventi ir jai, ir jos vaikui, tai niekaip negalima nuginčyti, kad tai ne vieno konkretaus žmogaus įtaka, o visos aplinkinės bendruomenės požiūris. Niekinamas pas mus tas, kuris silpniausias, kuris negali apsiginti. Šiuo atveju mes žudom savo tautos ateitį.
Norėčiau pabrėžti, kad jei norime išlaikyti mokyklas, rūpinkimės visomis moterimis ir gimusiais kūdikiais. Nežiūrėkim jų socialinio statuso. Tačiau žmonių požiūrį sunku pakeisti, artimieji žmonės labiausiai įtakoja, dėl to valdžios negalima kaltinti.