Generalinė miškų urėdija į šiuo metu diegiamą automatinę gaisrų prevencijos sistemą įmerks apie 43,7 mln. Lt: tiek kainuos vaizdo kamerų, stebėsiančių šalies miškus, įrengimas. Beveik 16 mln. Lt pigesnis pasiūlymas urėdams neįtiko. Dėl šių ir kitų priežasčių Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) raginama susidomėti Generalinės miškų urėdijos pirkimais. Anykščių urėdijos miškuose nuo pavasario taip pat veikia keletas tokių kamerų.
Sistemos diegimo darbai šiuo metu jau gerokai įsibėgėję. Automatizuota miško gaisrų prevencija užsiima bendrovė „Telekonta“, laimėjusi 2009 m. rudenį paskelbtą viešojo pirkimo konkursą.
Vietoj 2 mln. – 50 mln. Lt
Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, 2009 m. spalį paskelbto konkurso dokumentuose Generalinė miškų urėdija nurodė, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį – trejus metus – numatoma išleisti 2 mln. Lt be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Su PVM – apie 2,2 mln. Lt.
Bet jau po mėnesio išlaidų planas buvo gerokai pakoreguotas. Jau CVPP paskelbta apie pataisymus, o kainos lubos pakeltos iki 50 mln. Lt be PVM.
16 mln. Lt pigesnis pasiūlymas neįtiko
50 milijonų Generalinei miškų urėdijai neprireikė – konkursą laimėjo „Telekonta“, pasiūliusi automatinę gaisrų stebėjimo sistemą įdiegti už 43,68 mln. Lt. Tiesa, tai nebuvo pigiausiais pasiūlymas.
Generalinė miškų urėdija nutarė konkurso laimėtoją rinkti ne pagal mažiausią kainą, o pagal ekonominį naudingumą. Pakeitus pirkimo sąlygas, nustatyta, kad vertinant pasiūlymus kaina sudarys 40 proc. konkursinio balo, funkcinės charakteristikos – 30 proc., techniniai privalumai – 25 proc., o teikiamos įrangos garantinis terminas – 5 proc.
Pabaigus vertinimą, pirmoje vietoje atsidūrė „Telekonta“ su pasiūlymu už 43,68 mln. Lt. Trečioje vietoje liko bendrovė „Fima“, gaisrų prevenciją siūliusi vykdyti už 45,4 mln. Lt. CVPP duomenimis, bendrovių konsorciumas su įmone „Atea“ priešaky siūlė pačią mažiausią kainą – apie 27,74 mln. Lt. Tačiau pigiausias pasiūlymas konkurse užėmė antrąją vietą.
Sutartis pasirašyta pernai kovą. „Telekonta“ gaisrų prevencijos sistemą diegs iki 2013 m. pavasario.
CVPP duomenimis, tai didžiausias Generalinės miškų urėdijos viešasis pirkimas per pastaruosius trejus metus. Nuo 2008 m. rugsėjo urėdija pasirašė sutarčių už bendrą 49,9 mln. Lt sumą – be automatizuotos gaisrų prevencijos, jos sudarytų sutarčių vertė tesiekia kiek daugiau nei 6 mln. Lt.
Laukia VPT įsikišimo
Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė DELFI teigė sunkiai suvokianti tiek iki 50 mln. Lt sunkmečiu padidintą lėšų poreikį šiam projektui, tiek laimėtojo parinkimą, antroje vietoje paliekant 16 mln. Lt pigesnį pasiūlymą.
„Pirmiausiai tikrai nėra aišku, kodėl buvo nuo 2 mln. iki 50 mln. pakelta suma. Jeigu Generalinė miškų urėdija teikia siūlymą, jinai turi turėti ir paskaičiavimus ir labai aiškius reikalavimus. Kiekvienas pinigų skyrimas turi būti susietas su rezultatu. Jeigu rezultatui pasiekti iš pradžių užteko 2 mln. Lt, kokie reikalavimai dar atsirado, kad ta suma padidėjo? Kitas aspektas – reikia žiūrėti, kaip surašytos viešųjų pirkimų sąlygos, nes visiškai neaišku, kaip buvo pasirinkta tiek didesnę kainą pasiūliusi įmonė“, – stebėjosi L. Graužinienė.
Pasak politikės, pirmiausiai šio konkurso aplinkybes turėtų įvertinti Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT).
„Galvoju, kad VPT turi pagal savo kompetenciją pasižiūrėti. Jeigu jų nebus pasižiūrėta, mes paprašysime įvertinti“, – sakė L. Graužinienė.
A. Stancikienė: tokia sistema reikalinga
Tuo tarpu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė DELFI teigė negalinti vertinti, ar kaina yra pagrįsta, bet gaisrų prevencijos sistema miškams būtina. Parlamentarė priminė didžiulį gaisrą, 2006 m. kilusį Smiltynėje, su kuriuo tiesiogiai susidūrė pati – A. Stancikienė tuomet vadovavo Kuršių nerijos nacionaliniam parkui.
„Kuršių nerijoje mes labai norėjome, kad priešgaisrinė sistema būtų įdiegta. Manau, kad tai turėtų valstybei atsipirkti: ir žmonių poreikis gerokai sumažėja, ir tos modernios sistemos leidžia žymiai greičiau reaguoti į gaisrą. Na, dėl sumų negaliu pakomentuoti. Bet vien Kuršių nerijos gaisras atnešė apie 2 mln. Lt nuostolių“, – sakė Seimo narė.
Žada sutaupyti apie 2 mln. Lt kasmet
Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga DELFI teigė, kad nuo 2 mln. iki 50 mln. Lt išaugęs išlaidų planas veikiausiai yra klaida, mat urėdija visą laiką planavo nekuklias išlaidas. Anot pašnekovo, 2 mln. Lt gali sudaryti projekto įgyvendinimo nauda, mat būtent tiek tikimasi kasmet sutaupyti įdiegus modernią gaisrų prevencijos sistemą.
„Du milijonai be PVM – tai ekonominis efektas, kuris yra paskaičiuotas, jeigu atleisime sargus iš bokštų, kurie dirba pavojingą darbą, sutaupysime bokštų remonto lėšas, sutaupysime dėl išdegusių miškų (sumažėjimo – DELFI). Kadangi kasmet išdega apie 300-400 hektarų miškų, pagal Vokietijos patirtį, gaisrų skaičius sumažėtų perpus. Maksimalus ekonominis efektas per metus būtų apie 1,8-2 mln. Lt“, – aiškino G. Visalga.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad iki 80 proc. projekto kaštų bus padengta iš europinių lėšų.
Pigesnis pasiūlymas neatitiko reikalavimų
G. Visalgos teigimu, 16 mln. Lt pigesnis pasiūlymas sulaukė kritiško urėdijos ekspertų įvertinimo.
„Gal keturios ar penkios įmonės bandė pristatyti savo produktą natūroje. Rengėme mokymus, mokymai vyko Varėnos miškų urėdijoje 2009 m. birželio mėnesį. Parinkome, kurie potencialiai galimi dalyviai. Kartu su ekspertais nustatėme reikalavimus toms sistemoms įdiegti. Kada buvo pateikti pasiūlymai, pasiūlymus iš pradžių vertino ne (viešųjų pirkimų – DELFI) komisija, o ekspertai. Kadangi techniniai parametrai tikrai yra aukšti, mes, kaip viešųjų pirkimų komisija, galėjome remtis tik ekspertų duomenimis. Todėl pirmiausiai vertinome tai, ką mums pasakė ekspertai. Po to suskaičiavome kainas ir išėjo taip, kad pirmas pasiūlymas, kuris buvo pigiausias, liko antrojoje vietoje, kadangi jis neatitiko mūsų techninių parametrų“, – aiškino generalinio urėdo pavaduotojas.
Pasak jo, pigesnę gaisrų prevencijos sistemą įrengti siūliusi kompanija pateikė kur kas kuklesnį pasiūlymą. Esą buvo pasiūlyti kur kas prastesni sistemos veikimo, vaizdo kokybės bei saugumo parametrai.
G. Visalga taip pat teigė, kad 43,7 mln. Lt nėra astronominė suma. Esą panašias sumas už analogiškas sistemas moka daugelis kitų Europos Sąjungos valstybių.
Iki projekto pabaigos Generalinė miškų urėdija šalies miškuose įrengs 84 vaizdo stebėjimo kameras, daugelis jų jau sumontuotos ir paruoštos naudojimui. Jos stebės mišką iš aukštai, o techninis personalas ieškos dūmų ar kitokių miško gaisro požymių. Taip pat bus įrengti 25 centrai, kuriuose bus analizuojama kamerų siunčiama informacija.
Vaizdo stebėjimo įrenginiai montuojami urėdijų bokštuose arba mobiliojo ryšio operatorių bokštuose, kurie taip pat yra pakankamai aukšti, kad aprėpti dideles miškų teritorijas. Būtent šiuose, gerokai aukštesniuose bokštuose numatoma sumontuoti daugiausiai kamerų – žemesniuose urėdijų bokšteliuose planuojama įrengti tik apie 10 vaizdo stebėjimo įrenginių.
Anot G. Visalgos, sprendimas kameras montuoti mobiliojo ryšio operatorių bokštuose leido sutaupyti solidžią sumą. Mat įrenginėjant atskirus bokštus kameroms, projekto kaina galėjo siekti net iki 55-60 mln. Lt.
STT tyrimą dėl Generalinės miškų urėdijos nutraukė
Beje, Generalinė miškų urėdija buvo atsidūrusi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) akiratyje. Pernai STT pradėjo ikiteisminį tyrimą, urėdijose atlikti dokumentų poėmiai. Tačiau tyrimas baigėsi niekuo.
STT vadovas Žimantas Pacevičius DELFI teigė, kad tyrimą nuspręsta nutraukti. STT urėdijos veiksmuose nerado nusikalstamos veikos požymių. Būta žiniasklaidos pranešimų, esą STT tyrimo dalis – ir gaisrų prevencijos sistemos pirkimas. Tačiau STT atstovė Julija Antanaitienė DELFI teigė, kad šis konkursas tyrimo medžiagoje nefigūravo.
