Vyriausybė trečiadienio posėdyje dėl sausros nusprendė skelbti ekstremalią situaciją šalies lygiu.
Vyriausybei skelbti ekstremalią situaciją šalies mastu dėl užsitęsusios sausros ir jos padarinių pasiūlė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys posėdyje sakė, kad sukviesta komisija pristatė situaciją, ir iš jos matyti, kad reikia imtis veiksmų.
„Nors Lietuvoje prasidėjo lietus, bet fiksuota stichinė sausra, taip pat sausringas laikotarpis. 16 savivaldybių paskelbusios ekstremalią situaciją. Netekome arba neteksime didelės dalies derliaus“, – sakė ministras.
Jo teigimu, reali situacijų dėl žemdirbių nuostolių matysis metų gale, bet padėtis panaši į 2006 metų. Pasak G. Surplio, bus prarasta nuo 15 iki 50 proc. pavasarinių pasėlių.
„Ministerijos specialistai įsitikinę, kad reikia skelbti ekstremalią situaciją, kad padėtume ūkininkams derantis dėl netesybų, taip pat derantis su EK. Tai leistų ūkininkams pasakyti, kad valstybė visomis išgalėmis bus jautri dėl sankcijų“, – posėdyje kalbėjo G. Surplys.
Hidrometeorologijos tarnybos praėjusią savaitę paskelbtais duomenimis, stichinė sausra yra apėmusi 10 savivaldybių (Šakių, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos ir Trakų rajonuose stichinė sausra tęsiasi, o nuo birželio 25 d. stichinė sausra fiksuojama Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Varėnos ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose (sausas laikotarpis išsilaikė ilgiau nei 30 dienų).
Dar 17 savivaldybių (Kaišiadorių, Jonavos, Širvintų, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Jurbarko, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Telšių, Rietavo, Mažeikių, Akmenės, Joniškio, Pasvalio, Panevėžio ir Rokiškio rajonų) užsitęsęs sausas laikotarpis yra pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius (sausas laikotarpis išsilaikė 15-30 dienų).
Ekstremali situacija savivaldybės lygiu dėl sausros paskelbta Alytaus, Marijampolės, Lazdijų, Kalvarijos, Varėnos, Šilutės, Šakių, Druskininkų ir Rokiškio savivaldybėse.
Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad užsitęsus sausringam laikotarpiui vasarinių pasėlių derlius gali būti apie trečdaliu mažesnis nei 2017 m., o savivaldybėse (27), kuriose tęsiasi stichinė sausra arba užsitęsęs sausas periodas yra pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius – 50 proc. ir daugiau. Vidurio Lietuvoje vasarinių javų derliaus praradimas prognozuojamas 15-20 proc. mažesnis.
