Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams.
Kaip BNS anksčiau yra sakęs ministras Arvydas Anušauskas, siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę.
„Mes perdarėme patį pateikimą, nes ir visuotinio šaukimo atveju vis tiek naudojamas tas pats teisinis įrankis. Mes čia nieko kito sugalvoti negalime“, – Vyriausybės posėdyje sakė A. Anušauskas.
Dėl šių pokyčių dar turės apsispręsti Seimas.
Pasak ministro, jeigu šauktinių skaičius per metus siektų iki 5 tūkst., užtektų esamų resursų, todėl tai nereikalautų didelio papildomo finansavimo. Tačiau didinant karių skaičių ir įgyvendinant visuotinį šaukimą, reikėtų kurti naujus karinius vienetus.
„Šaukiant, pavyzdžiui, iki 7 tūkstančių, kur yra jau mūsų demografinė kartelė, riba, deja, tai keturi papildomi batalionai: 600 šauktinių ir atitinkamai profesinės karo tarnybos karių skaičius – kažkur penktadalis profesinės karo tarnybos, keturi penktadaliai būtų šauktinių. Tai būtų keturi papildomi batalionai“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Tam infrastruktūrai, ginkluotei, įrangai per penkerius metus reikėtų skirti apie 500 mln. eurų.
Visiškas visuotinio šaukimo įgyvendinimas, pasak Krašto apsaugos ministerijos, užtruktų ne mažiau kaip šešerius metus.
Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai.
„Visi karo prievolininkai pirmiausia būtų šaukiami eiliškumo tvarka iš karto, sulaukus pilnametystės, tai yra, nuo 18 metų, ir toliau jau. Be abejonės, papildomai gali būti šaukiami ir tie, kuriems buvo atidėta tarnyba dėl įvairių priežasčių arba tie, kurie iki 30 metų neatvyko atlikti tarnybos, nes tokių irgi yra, deja, nemažai“, – sakė ministras.
Studijavimas aukštojoje mokykloje nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.
„Tas teisinis įrankis toks, koks bus sukurtas, be tarnybos atidėjimų neribotam laikotarpiui. Jau nebus tokių, nes yra numatyta tarnyba ir studentams, ir tiems, kurie įgyja trūkstamas specialybes jau pabaigusiems aukštąsias mokyklas“, – sakė A. Anušauskas.
Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.
Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Jie taip pat galės stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.
Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turės galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.
„Tarnybos trukmė – kalbama ne tai, kad bus šeši mėnesiai. Devyni mėnesiai, bet tarnyba gali būti sutrumpinama, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius kariuomenės vado sprendimu, atsižvelgiant į komplektavimo personalo poreikius ir karinio parengimo reikalavimus konkrečiai karinei specialybei“, – kalbėjo ministras.
Taip pat siūloma, kad karo prievolininkai, įgiję profesijas, kurių atstovų trūksta kariuomenėje, pavyzdžiui, aviacijos, avionikos specialistų, inžinierių, medikų, galėtų tarnauti tris mėnesius. Tokių asmenų šaukiamojo amžiaus riba siektų iki 30 metų.
Jaunuoliai, kurie mokosi ir gyvena užsienyje bei paklius į šaukiamųjų sąrašus, turės tokius pat pasirinkimus, kaip ir studijuojantys bei gyvenantys Lietuvoje.
Pokyčiais numatytos ir išimtys: karo prievolininkai, kuriems tarnyba atidėta individualia tvarka, į ją, pasibaigus numatytoms aplinkybėms, būtų šaukiami iki 22 metų. Tie, kurie gavo šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą, bet neatvyko jos atlikti, būtų šaukiami iki 30 metų.
Ministerijos teigimu, pataisomis taip pat siekiama sudaryti galimybes tarnauti tiems, kurie nori, tačiau dėl sveikatos būklės negali atlikti privalomosios karinės tarnybos. Jie turės pareikšti norą atlikti tarnybą, o dėl jos trukmės ir formos apsispręs kariuomenės vadas.
Be to, alternatyviosios tarnybos trukmę siūloma ilginti nuo 10 iki 12 mėnesių.
Pokyčiais pailgėtų ir tarnyba aktyviajame rezerve. Ji truktų nebe 10, o 15 metų. Šios tarnybos metu rezervo kariai periodiškai būtų kviečiami į kartotinius rezervo mokymus.
„Visgi privalomosios karinės tarnybos prioritetas ir idealiausias variantas išlieka 18–19 metų jaunuoliai, kurie baigia mokyklą ir ateina atlikti privalomosios karo tarnybos iš karto po mokyklos baigimo“, – nurodo KAM.
Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų.
Apie planus reformuoti šaukimą į kariuomenę buvo paskelbta šiemet vasarį, pertvarką numatantys įstatymo projektai registruoti rugpjūtį.
Nereikėjo teritorijos parduoti už alų ir skalbimo miltelius.Dabar reikės sumokėti.
susitvarko su didesne neapykanta.
arteja rinkimai ,seimo meiteliai tikrai savo loviui kryziaus neuzdes tokia nacistu pasiulyta nesamone priiminedami.Lietuva tai nera privati kasciuno ,maldeiki ,povilionio ,anusausko ar landsbergio firma
bet seimas tokiom nesamonem tikrai nepritars ,nes tai sukeltu dar didesne neapykanta valdziai
Be galo išimčių pilna daug kam.Pinigai, pareigos užimamos ir ryšiai visagaliai. Aplink pasaulį apeina, apibėga, apvažiuoja dviračiais, sporto salės pilnos, rąstus statybose gali kilnot ir t. t. vardint galima o kai tarnauti visiškas ligonis kitoj dimensijoj. Pilnai galima pašaukti ir netarnavusius iki 45 metų į bazinių kursų apmokymus trijų savaičių. Nemaža dalis, kai buvo sustabdyta privaloma tarnyba.
kitu nevarinejes.nematau ka cia ginti , pedofilus ir azovcu veliavu buciuotojus ?
Eis visokie gabriukai ir tarnaus. Net neabejoju, kad jiems išimtys atsiras. Čia bėdžiams.
Bus kaip babkes vogti, pagarba ministrui.