Vyriausybė automobilių kelių tiesimui, rekonstrukcijai ir kitiems mažesniems projektams šiemet paskirstė 583,2 mln. eurų.
Pagal Susisiekimo ministerijos parengtą Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmatą po 20 mln. eurų numatyta magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai bei žvyrkelių asfaltavimui.
„Bus tęsiami strateginiai kelių infrastruktūros projektai, kurie itin svarbūs tiek šalies, tiek regionų susisiekimui. Taip pat išskirtinį dėmesį skirsime byrančių avarinės būklės tiltų ir viadukų tvarkymui, atnaujinsime kelias dešimtis rajoninių, krašto ir magistralinių kelių ruožų. Gerokai paspartinsime žvyrkelių asfaltavimą, tam skyrėme kelis kartus daugiau lėšų nei pernai“, – pranešime teigė ministras Eugenijus Sabutis.
Valstybinės reikšmės keliams numatyta 336,8 mln. eurų (62 proc. programos lėšų), o vietinės reikšmės keliams – 206,4 mln. eurų (38 proc.): bus finansuojamas Krunos tilto, paskutinio „Via Baltica“ ruožo, kelio Vilnius–Utena ruožų iki Molėtų rekonstravimas, 19 tiltų ir viadukų, 44 rajoninių, krašto ir magistralinių kelių remontas.
Be to, numatoma suremontuoti 100 pėsčiųjų perėjų, nutiesti dviračių ir pėsčiųjų takų, įrengti apsauginius atitvarus Molėtų, Kretingos, Šakių, Radviliškio, Klaipėdos rajonuose, Kazlų Rūdoje, Palangoje ir Klaipėdoje.
Birštono, Druskininkų, Palangos ir Neringos keliams skirta 3,7 mln. eurų, Nemenčinės plento rekonstrukcijai – 8,3 mln. eurų, Kauno Ateities plento tiesimui – daugiau kaip 2 mln. eurų, Šiaulių Serbentų gatvės ir jos prieigų remontui – 3,5 mln. eurų, Alytaus A. Juozapavičiaus tilto remontui – 1,16 mln. eurų.
Iš viso šiemet Lietuvos keliams valstybės biudžete numatyta apie 800 mln. eurų, iš kurių KPPP – 583,2 mln. eurų, Gynybos fondo lėšos kariniam mobilumui – 59,6 mln. eurų, o ES finansinė parama (Europos infrastruktūros tinklų priemonės bei 2021–2027 m. ES fondo lėšos) – dar 158,2 mln. eurų.
Kelio Utena-Vilnius rekonstrukcija yra pasibaisėtina. Betonkelis nors buvo platus, neiškeltas į aukštumas, o dabar kelias susiaurintas, iškeltas, aplinkui gilūs grioviai, nuo šlaito aukšto lengva nusiristi. Apribojimų pilna. Pasijuokimas iš vairuotojų. Jau geriau tegu iš viso kelio nerekonstruoja, jei daro tokias nesąmones.
Sveiki.
Viskas labai gerai. Tik reikėtų, kol dar nevėlu pasitikrinti, ar tikrai gerai yra parinktas tobulas projekto variantas, taisant valstybinės reikmės magistralinį kelią A14 Vilnius – Utena, kad paskui nebūtų gėda ir bėda kelininkų prestižui (vietos tikrai yra, turim mokytis iš padarytų klaidų kituose keliuose ir prisiminti, kad keliai tiesiami ilgiems metams į priekį). Keliai kasmet blogėja, todėl, norint juos stabilizuoti, – būtina kasmet daryti mažiausiai po 600 km paviršiaus apdaro darbų visuose valstybinės reikšmės keliuose – tai nėra brangu bet efektyvu.