„X kaime nušurmuliavo Vasario 16-ajai skirta šventė. Į šiltai „stačiamalkiu“ prišildytą kultūros namų salę susirinko dešimt kaimo gyventojų. Jų širdis ir sielas dar labiau šildė scenoje pasirodę vietos meno mėgėjai. Dar ilgai tą vakarą kaimo žmonės nesiskirstė iš kultūros namų – net ir pasibaigus šventiniam renginiui apkalbinėjo kaimynus, valgė sumuštinius ir tarė pačius gražiausius žodžius Anykščių rajono merui, kad „jis dar neužgesino paskutinio kaimo židinio, kuriame rusena kultūra“,- čia tokia pusiau citata anot vieno leidinio pranešimo).
Tačiau čia kaip perkūnas iš dangaus trenkė žinia – „ANYKŠTA“ TV pranešė, kad kai kuriuose Anykščių rajono kaimuose kultūros namus reikia uždaryti. Svėdasų seniūnijos Vaitkūnų kaime baiminamasi, kad avariniuose kultūros namuose ant meno mėgėjo pakaušio gali nukristi betono gabalas. Renovuoti kultūros namų pastato net neketinama – dabar statybininkams kur kas pelningiau atnaujinti miestiečių daugiabučius. O iš Debeikių miestelio kultūros namus planuojama iškeldinti. Še tau, kad nori. Niekaip nepavykstant ant Šeimyniškėlių piliakalnio suręsti medinės pilies, dar ir tuščiuose Debeikių „rūmuose“ vėjai švilpaus…
Penki ar dešimt kilometrų iki artimiausių kultūros namų šiais laikais – lengvai pasiekiamas kelias. Čia taip sakys tie, kurie važinėja valdiškais automobiliais ir net neįsivaizduoja, kaip sudėtinga iš kaimo net ir tą patį „rajoną“ pasiekt (girdėjau, taip senesni žmonės Anykščius vadina). Štai kad ir artimiausias minėjimas, skirtas Kovo 11-ajai, Anykščiuose vyks sekmadienį. Savaitgaliais „Transporto centro“ vietinio susisiekimo maršrutiniai autobusai nevažinėja, tad net ir kryžium guldamas už Lietuvą, mero kalbos prie Laisvės paminklo nepasiklausysi. Debeikiečiai bent jau turi bažnyčią, tai su Dievu ir be kultūros namų neprapuls…
Žinoma, jau girdėjote apie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Anykščiuose organizuotą „Suneštinį“. Tai – pavyzdys, kad kultūra gali spinduliuoti ir neprisirišant prie vieno pastato. Jeigu Anykščiuose „Suneštiniui“ puikiai tiko 15 metų stovinčio nenaudojamo buvusio „Puntuko“ restorano patalpos, rajono kaimuose dėl to problemų turėtų kilti mažiausiai. Kiek tuščių mokyklų, buvusių kolūkių kontorų, valgyklų, kitų ūkio paskirties pastatų… Kai kurie jų šiandien dar geriau atrodo ir už Vaitkūnų kultūros namus…
Taip, tai pats baisiausias scenarijus, koks begalėtų nutikti kaimo kultūrai, tačiau sunku patikėti, kad čia, „rajone“, deja, nėra kam pakovoti už tą kultūros išlikimą kaime. Vienas svarbiausių ir slapčiausių savivaldybės organų – Kultūros taryba – nemato jokio reikalo dėl kaimo kultūros įstaigų tinklo net diskutuoti. Kultūros tarybos pirmininkas Tautvydas Kontrimavičius pareiškė, kad visiškai šiuo klausimu pasitikintis Anykščių kultūros centro direktorės Dijanos Petrokaitės kompetencija ir tik jos esą reikalas spręsti, kur tie kaimo kultūros namai reikalingi, o kur juos nedelsiant reikia sunaikinti. Nepatiko T.Kontrimavičiaus pozicija? Jo patarimas kaimiečiams: jei jums reikia tų kultūros namų, tai bent parodykit, kad jie jums reikalingi. Ne, šiuo atveju komentarai internetiniuose portaluose nepadės. Deja, bet praktika rodo, kad net ir mero pažadai gali ir likti tik pažadais…
O komentatoriai jau netyli (jie bent jau portale anyksta.lt visada tokie). Štai kažkas kaimui piešia visiškai liūdną ateitį: „Šitokius gražius rūmus Debeikiuose TSRS laikais pastatė kolūkio pirmininkas A.Balaišis! Ir seniūnija, ir Kultūros namai, ir biblioteka – viskas tilpo ir geromis sąlygomis dirbo. Laisva Lietuva išstumia žmones, praranda vaikus, tėvai neturi darbo, uždaromos ir sugriūti paliekamos mokyklos, kultūros namai, gamybiniai pastatai. Tuoj ir bažnyčių griuvėsius turėsime…“ O štai čia patarimas valdantiesiems: „Reikia ir Kavarsko, ir Troškūnų kultūrnamius uždaryti. Ir kitų miestelių. Kam kaimo žmogui kultūra, pakanka karvės uodegos ir tepaluoto traktoriaus. Dar aludes galima palikti. Visą dėmesį ir pinigus – pilies statybai.“ Šį komentarą greičiausiai parašė kultūros darbuotojas iš kaimo: „Visi taip nori renginių, šaukia, kad kultūros namai blogai dirba, bet į renginius (ypač kaime) niekas nebenori ateiti, o apie prisidėjimą prie renginių parengimo jau ir kalbėti neverta. Taigi visur tie patys veidai ir matomi, ir reikia jiems dar padėkoti, kad visur dalyvauja. O tie, kuriems viskas negerai – sėdėkit ir toliau ant savo minkšto fotelio ir rašinėkite, nes daugiau nieko nemokate“. Savo nuomonę turi ir kaimo kultūros vartotojas: „Nuomonė tokia – ar nereikėtų visų pirma reikalauti, kad kaimo kultūros darbuotojai dirbtų su polėkiu, naujai, kūrybiškai, organizuotų kokybiškus renginius kaimo žmonėms, o ne paimti ir uždaryti kultūros namus,- kas čia per sprendimai? Neslėpsiu, mano kaime visi renginiai daromi pagal vieną liniją, vis tas pats ir tas pats, kapela, folkloras, folkloras, kapela, ansamblis, jaučiamės, kaip tarybiniais laikais. Bet vis tiek uždaryti nereikia, manau, ieškoti būdų, kaip dar kažkiek šviesti kaimo žmogų, gerbiama direktore.“
Duodama interviu „ANYKŠTA“ TV Anykščių kultūros centro direktorė D.Petrokaitė užsiminė, kad kaimuose, uždarius kultūros namus, kaimiečiams būtų galima teikti mobiliąsias kultūros paslaugas. Mobiliuosius laiškininkus jau turime. Kažkas jau antrą mėnesį pensijos į namus nebesulaukia. O čia, mat, kultūra…