DELFI (Š.Mažeikos) nuotr.
Lietuvoje seniai galioja įstatymai, įpareigojantys bankus ir kitas mokėjimų įstaigas informuoti tarnybas apie mokėjimų kortelių savininkus ir įtartinus jų sandorius.
Tačiau panašu, kad viena institucija turi duomenis apie absoliučiai visus kortelių savininkus ir jų atliekamas operacijas, nesvarbu, kiek jie turėtų pinigų ir ką su jais bedarytų. „Vadovaudamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 7 str., prašome pateikti duomenis apie visus klientus, kuriems buvo išduotos „Paysera Visa“ kortelės (vardas, pavardė, asmens kodas/gimimo data, dokumento numeris, dokumentą išdavusi valstybė, kortelės numeris, išdavimo data).
Taip pat prašome pateikti informaciją, ar galima naudojantis „Paysera Visa“ kortele atlikti grynųjų pinigų įnešimą ir išėmimą, jei taip, prašome nurodyti operacijų limitus, kokie buvo išėmimo ir įnešimo grynaisiais pinigais srautai, jei ne, prašome nurodyti pavedimų kredito ir debeto apyvartas“.
Įstatymo straipsnis, kuriuo FNTT grindžia reikalavimą suteikti duomenis, suformuluotas palyginti aptakiai. Jame neminimos jokios konkrečios sumos ar atvejai, kai perduoti duomenis privalu. Tiesiog nurodoma, kad FNTT turi teisę „gauti iš institucijų, finansų įstaigų, kitų subjektų informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu“.
„Dalykinių santykių stebėsena“
Tokį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininko Sigito Šileikio pasirašytą raštą neseniai gavo bendrovė „EVP International“, išduodanti „Paysera Visa“ korteles. Bendrovei pasiteiravus, kodėl reikalaujama duomenų apie visus klientus, FNTT nurodė, kad jai, kaip Lietuvoje registruotai elektroninių pinigų įstaigai, taikomi įstatymo reikalavimai „vykdyti kliento dalykinių santykių stebėseną ir teikti turimą informaciją“.
„EVP International“ teisininkė Julija Šlekonytė neslėpė nuostabos dėl tokio institucijos rašto. „FNTT paprašė pateikti visų „Visa“ kortelių savininkų duomenis, taip pat ir transakcijas, tai yra duomenis, kur, kas ir kiek išsigrynino pinigų ar atsiskaitė jomis. Tokį prašymą vertiname, kaip masinį žmonių sekimą. FNTT nenurodė, kam reikia tokių duomenų, neinformavo apie jokį atliekamą tyrimą. Taip pat paprašė ne konkrečiai apie tam tikrus žmones arba tam tikras sumas pinigų, o bendrai apie kiekvieną – nesvarbu ar jis turi 10 eurų, ar 10 tūkst. Manome, kad FNTT viršija savo įgaliojimus prašydami akivaizdžiai nereikalingų duomenų“, – komentavo teisininkė. Anot jos, bendrovė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši išaiškintų, ar neįvardindama konkretaus pagrindo FNTT gali prašyti neriboto klientų duomenų kiekio. „Vis dėlto galime būti priversti pateikti visus ar dalį duomenų (t.y. IBAN sąskaitą turinčių klientų sąrašą ir šių sąskaitų papildymo išrašus), nes kitaip įstaigos vadovui grėstų administracinė atsakomybė ir bauda už trukdymą FNTT gauti informaciją“, – aiškino bendrovės atstovė. Jos teigimu, visus šiuos duomenis tvarko kita bendrovė – „Contis Financial Services LTD“. „Nežinome, kiek FNTT ketina spausti ir bijome, kad galime būti verčiami pažeisti sutartinius įsipareigojimus ir pateikti net kitai finansų įstaigai priklausančius duomenis. „Paysera“ nėra mokėjimo kortelių turėtojų mokėjimo paslaugų teikėjas, duomenų savininkas, tad jų pateikti teisiškai negali. Jie turi kreiptis į Didžiojoje Britanijoje registruotą finansų įstaigą su prašymu pateikti tokius duomenis, bet net ir tokiu atveju tam turi būti pagrindas“, – įsitikinusi J. Šlekonytė.
Bankai nelinkę atvirauti
DELFI pasiteiravo didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ ir SEB, ar iš jų taip pat reikalaujama pateikti duomenis apie visų kortelių savininkus ir jų atliekamas net menkiausias operacijas. Tačiau tiesaus atsakymo jie nepateikė. SEB banko Komunikacijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė situaciją pakomentavo taip: „SEB bankas nuolatos bendradarbiauja su įvairiomis valstybės institucijomis, teikdamas joms informaciją įstatymu numatyta tvarka. Užklausų iš jų, įskaitant ir FNTT, bankas gauna nuolatos. Įvertinęs šių paklausimų pagrįstumą, bankas sprendžia, ar teikti prašomą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad užklausose gali būti vadinamoji banko paslaptį sudaranti informacija (pavyzdžiui, klientų duomenys), taip pat pačios užklausos gali būti susijusios su neviešais valstybės institucijų atliekamais tyrimais, tarpusavio korespondencijos ir konkrečių valstybės institucijų užklausų mes negalime komentuoti“. Ne ką daugiau pakomentavo ir „Swedbank“ Verslo bankininkystės komunikacijos srities vadovė Orinta Barkauskaitė: „Apgailestaujame, tačiau vadovaudamiesi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu negalime atskleisti informacijos apie FNTT atliekamus tyrimus ar šiai tarnybai pateiktą informaciją. Bankas bendradarbiauja su teisėsaugos ir kitomis institucijomis teisės aktų apibrėžtais principais ir prireikus teikia informaciją įstatymuose numatyta tvarka“.
Tiesiog reikalingi duomenys
FNTT vadovo Kęstučio Jucevičiaus DELFI tiesiai klausė, ar tiesa, kad jo vadovaujama tarnyba turi duomenis apie visų mokėjimo kortelių savininkus. Tiesaus atsakymo jis taip pat nepateikė, bet tokios prielaidos nepaneigė.
„FNTT yra pagrindinė institucija, koordinuojanti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą Lietuvoje. Įgyvendinant šias priemones tarnyba gauna ir analizuoja informaciją iš finansų įstaigų ir kitų subjektų apie klientų vykdomas finansines operacijas ar sandorius. Teisės aktai numato tarnybos teises gauti šioms funkcijoms reikalingus duomenis ir dokumentus. Prašoma iš „Paysera“ informacija yra reikalinga minėtų funkcijų įgyvendinimui“,– tik tiek pakomentavo jis. Lietuvos banko duomenimis, mūsų šalyje yra išduota beveik 3,5 mln. mokėjimo kortelių.
