Pirmąjį birželio šeštadienį Anykščių rajone, Niūronyse, vykusioje jau 43-oje tradicinėje kultūros ir žirgų šventėje „Bėk bėk, žirgeli!“ dalyvavo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Ministras šioje šventėje lankosi nebe pirmą kartą ir džiaugėsi, kad yra galimybė ne tik susaitikti ir pabendrauti, bet ir susipažinti su senaisiais amatais, pamatyti žirgus ir arklius, kurie dar neseniai buvo pagrindinė darbo jėga žemės ūkyje.
Arklys tapo kultūrinio paveldo dalimi
„Bėk bėk, žirgeli!“ šventėje dalyvauju ne pirmą kartą“, – sakė žemės ūkio ministras K. Navickas. Žemės ūkio ministerija yra ir šios šventės rėmėja.
„Etnografiniame Niūronių kaime esu buvęs su savo mokiniais, tuomet buvau atvažiavęs su žirgų kaustytojais, nes šiame renginyje vykdavo žirgų kaustymo varžybos, turėjome savo komandą“, – prisiminė ministras.
Žemės ūkio ministras sakė, kad šioje šventėje pravartu apsilankyti ne tik svečiams iš kitų rajonų, bet ji reikalinga ir anykštėnams: „Žmonės suvažiuoja iš įvairių šalies kampelių, susitinka, o vietiniams naudinga parodyti, kas vyksta jų krašte. Niūronių kaime esančiame Arklio muziejuje daug įvairių edukacijų, kurios įdomios ir kaimo, ir miesto žmonėms. Ypač pastariesiems, nes miesto žmogus vis mažiau ir mažiau turi patirčių iš kaimo, o tai lemia stereotipus apie gyvenimą kaime, ūkininkavimą. Viena vertus, mes norime turėti kiaulienos, bet tvartai, paprastai, turi savo kvapus. Nutolusiems nuo kaimo šiuos dalykus susieti kartais būna sunku.“
K. Navickas pasidžiaugė, kad pirmas šiltas vasaros savaitgalis į Niūronis paskatino atvykti daug žmonių: tai labai svarbu, siekiant išlaikyti senąsias tradicijas, parodyti vaikams, kad arklys – tai ne tik pramoga.
„Tokios šventės, be abejo, reikalingos: tai yra bendruomenės būrimas ir kultūros paveldo puoselėjimas. Arklys taip pat tapo kultūros paveldo ar prisirišimo, tradicijos dalimi. Žemės ūkyje jį vis rečiau pamatysi. Bet, turiu pastebėti, kad dar daug žmonių turi darbo su arkliais patirties – aš ir pats moku “. Pasaulis labai greitai keičiasi ir natūralu, kad šį kultūros paveldą reikia puoselėti, nes miesto karta vis mažiau ir mažiau pažins ne tik natūralią gamtą, bet ir kaime auginamus gyvulius,“ – teigė žemės ūkio ministras.
Pasak K. Navicko, nors pasaulis labai sparčiai globalėja, tačiau tradicinės šventės nenunyks.
„Šventės išliks. Tikrai išliks. Važinėju po Europą, kuri turi daug didesnę, stipresnę miesto kultūrą, ir ten tokios šventės yra. Tokios šventės svarbios visiems – jose primenamas mūsų identitetas“, – apie tradicines liaudies šventes kalbėjo žemės ūkio ministras.
Svarbu išsaugoti senuosius genofondus
Kasmetinėje „Bėk bėk, žirgeli!“ šventėje, Niūronių hipodrome, tradiciškai vyksta žirgų lenktynės, konkūrai. Čia ypatingas dėmesys yra skiriamas lietuviškai žirgų veislei – žemaitukams. Su žemės ūkio ministru K. Navicku kalbėjome apie šios veislės išsaugojimą ir jos populiacijos didinimą.
„Kalbant apie žemaitukus, situacija tikrai nėra tokia bloga, kokia buvo. Šiandien yra dedama daug pastangų saugant veislę ir žemaitukų populiacija yra stabili.
Viena iš priedermių yra išsaugoti senuosius genofondus, – be žemaitukų, tokių yra labai daug, – pradedant žąsimis, baigiant karvėmis. Genofondas yra ne tik paveldas. Jei kas atsitiktų su veislinėmis rūšimis, būtų pagrindas ir galimybė atkurti jas per genetinį fondą. Žemaitukai, žinoma, yra viena tokių veislių. Iš jų yra išvedamos kitos veislės, skirtos, pavyzdžiui, joti. Be žemaitukų, beje, mes dar turime ir Lietuvos sunkiuosius ir trakėnus“, – sakė ministras.
Nėra ko nuogąstauti
„Lietuvoje žemdirbystė nesmunka. Vis dažniau javus, daržoves, gyvulius auginantys ūkininkai patys gamina maisto produktus. Tai maisto užauginimo, pagaminimo bei pardavimo ratas. Iš šių ūkininkų įsigyjantieji maisto, apsikeičia ir vertybėmis. Jie ima gilintis, kaip tas maistas užauginamas, perdirbamas, ir šis tiesioginis santykis yra labai svarbus: žmonėms reikalingas ir naudingas toks bendravimas.“
Paklaustas apie nuogąstavimus, ar nepristigsime maisto, nes Ukrainoje vyksta Rusijos sukeltas karas, K. Navickas ramino, kad bado mūsų šalyje nebus. „Dabar regione yra didelių tektoninių lūžių. Vertinant pragmatiškai, mums poveikis gali būti tik dėl pašarų trūkumo. Kalbu apie aliejingų augalų išspaudas, sojos išspaudas ir kukurūzus.
Bet ne čia yra visa esmė. Kalbant apie Ukrainos padėtį, dabar ji yra neišvežusi ir nepardavusi 20 mln. tonų grūdų į Vidurio Afriką, Aziją, kur maisto jau pradeda trūkti. Tie 20 mln. tonų praėjusių metų grūdų rezervo vis dar sandėliuose. O Ukrainos laukuose jau auga naujas derlius. Jo nebus kur dėti ir tai turės poveikį pasaulinėms maisto kainoms. Kai kuriose šalyse gali trūkti maisto. Bet Ukrainos tautos mokamą kainą, vargu, ar galima palyginti su mūsų sunkumais dėl didesnių kainų“, – sakė žemės ūkio ministras K. Navickas.
Užsak. Nr.542
Sigitos Pivorienės nuotr. (UAB „Anykštos“ redakcija)