Jaunieji žurnalistai laiko nešvaisto veltui ir draugiškai nutarę aplankė Anykščių krašto tautodailės parodą Anykščių menų inkubatoriuje. Šioje parodoje visa mėnesį buvo eksponuojami Ritos Matiukaitės-Vasiliauskienės, Valento Survilos, Prano Petronio, Roberto Matiuko ir daugybės kitų autorių darbai.
Apžiūrėjusi visą parodą sugrįžau prie dvylikos Ritos Matiukaitės – Vasiliauskienės darbų. Eskponuojamk trys rinkiniai: „Pro langą I“, „Pro langą II“, „Ciklas. Žirgai tarp žiedų“ bei du atskirus darbus „Pavasaris“ ir „Mergaitė“. Visi jos kūriniai atlikti viena technika – tai karpiniai iš popieriaus.
Pats gražiausias iš rinkinių man pasirodė „Ciklas. Žirgai tarp žiedų”. Rašytiniuose šaltiniuose ir lietuvių mitinėje tautosakoje kalbama apie šventus baltus žirgus, priklausiusius deivei Saulei. Kai kurie iš pagarbos savo dievams nedrįsdavo jodinėti tam tikro plauko žirgais — vieni baltais, kiti juodais ar dar kitokiais. Tokie žirgai laikyti dangaus dievų žirgais. Saulės žirgai buvo gimę su ypatingais ženklais, juos augindavę žyniai. Taigi, žirgai buvo svarbūs ir lietuvių tautosakoje, ir lietuvių gyvenime.
R. Matiukaitės – Vasiliauskienės karpiniuose daug smulkių detalių, kurios reikalauja itin didelio kruopštumo ir kantrybės. Rinkiniuose “Pro langą I” ir “Pro langą II” tautodailininkė vaizduoja vaizdą už lango: paukščius, gėles, krūmus, medžius. Gėlės dažnai minimos liaudies dainose, paukščiai tautosakoje buvo laikomi žemės kūrėjais, kurie ne tik sukūrė pasaulį, bet ir jį tobulino: kasė upes, rūpinosi vandenimis, o, pavyzdžiui, kregždės atnešė iš požemio pasaulio ugnį.
R. Matiukaitės – Vasiliauskienės darbai atspindi tai, kas visada buvo svarbu lietuvių tautosakoje: augalus, arklius, paukščius. Šie darbai reikalauja kruopštumo ir kantrybės. Mano nuomone, darbai tikrai verti dėmesio.
