
Lietuva vasario 16- tą atšventė šimto metų valstybės atkūrimo jubiliejų.
„Anykšta“ klausia, kaip vertinate, ar valstybės jubiliejus buvo paminėtas tinkamai tokiai datai, ar pakako šventinių iniciatyvų, renginių, o gal kažką reikėjo daryti kitaip?
Ričardas SARGŪNAS, politikas, buvęs Seimo narys:
– Kalbant apie jubiliejų rajono mastu, patiko, kad nuo kultūros centro stogo buvo daroma bendra nuotrauka, tačiau ji virto potamsiu debesiu žmonių, pačių žmonių veidų tame skruzdėlyne kaip ir nesimato. Vis tik žmonės nėra masė, žmonės yra asmenybės, jie turi matytis. Gal problema buvo su fotoaparatu, ar kas kita, nežinau. Kita vertus mačiau, kaip vargo fotografas bandydamas nufotografuoti tą ilgą vėliavą, tačiau kiek jis gali pasiekti iškėlęs rankas? Va čia reikėjo nuotraukas daryti nuo stogo. Būtų įspūdingos nuotraukos, trūksta panoraminio vaizdo. Todėl sakau, kad, kur panoramos reikia, jos nėra, o kur nereikia – yra. Bet tik tiek pastabų. Žmonės atėjo, atsinešė savo atributiką, kas norėjo – sudalyvavo. Iš partijų tik mes – Darbo partija – buvom, nebent tik pavieniai kitų partijų atstovai buvo.
Respublikos mastu – daug pompastikos, apdovanojimai… Bet negali jaustis komfortiškai valstybėje, kol žmonės stovi prie konteinerių, kol provincijoje yra milžiniškas skurdas. Jie sunkiai gyvena, sunkiai verčiasi, bet lieka užmiršti. Bet jie ir kūrė valstybę, dirbo, mokėjo mokesčius, o dabar kažkaip stovi užribyje. Reikėjo pagalvoti, kaip padaryti, kad bent šią dieną šie žmonės jaustų vilties spinduliuką, kad ta diena buvo šiek tiek geresnė, sotesnė. Žiūrim tik į elitinę visuomenės pusę, o šis didžiulis kiekis žmonių, lieka primirštas. Pergyvena signatarai, kad jiems mažai skiria dėmesio, bet iš tiesų ne tiek jau mažai, ir pagerbia, ir apdovanoja.
97350 518507Totally pent topic matter, regards for entropy. 167500