Žygis Storių taku padės suprasti, kokia yra Žemė

Trečiadienį, birželio 21-ąją, iškilmingai atidarytas Storių (Anykščių sen.) pažintinis takas. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorės pavaduotojas Albertas Stanislovaitis, šios tarnybos vyriausioji patarėja Rūta Baškytė.

1200 metrų pažintinis takas nuo Storių kelio veda iki aukščiausios Anykščių regioninio parke Storių kalvos (194 metrų), ant kurios buvo įrengtas Struvės trianguliacinio žemės rutulio matavimo punktas. „Kas galėjo pagalvoti, kad šitas atskaitos taškas yra vienas iš įrodymų, kad pasaulis yra apvalus ir kad astronomija veikia. Ir kas galvojo, kad šitas nuostabus kraštas turės tokį tarptautinį objektą. Struvės lankas, pavadintas žymaus geografo, astronomo vardu, suteikia mums globalumo, suvokimo, kur mes esame, nors pasaulyje vis dar yra žmonių, kurie galvoja, kad žemė yra plokščia“, – sveikinimo kalboje dėstė Aplinkos ministras S. Gentvilas.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktorės pavaduotojas Kęstutis Šerepka dėkojo Ramunei ir Remigijui Judickams, kurie leido per savo žemę nutiesti pažintinį taką.  „Mums buvo kilęs uždavinys kalvos viršūnę pritaikyti lankymui. Kilo problema – toli nuo vieno kelio, toli nuo kito kelio. Bandėme ieškoti variantų kaip pasiekti kalvą.  Galima ją pasiekti nuo Skiemonių kelio. Bet visur privačios teritorijos, iš tos pusės susitarti su savininkais nepavyko. <…> Labai džiugu, kad Lietuvoje dar gyvena tokie žmonės kaip Ramunė ir Remigijus Judickai. Nesavanaudžiai žmonės, kurie supranta, kad jeigu yra vertybė, ta vertybe reikia pasidalinti su visais“, – kalbėjo K. Šerepka.

Vietos bendruomenės atstovas pasinaudojo proga paprašyti ministro S. Gentvilo išasfaltuoti kelią iki Storių. 

Po atidarymo juostos kirpimo projekto ekspertas Saulius Urbonas paaiškino, kokia buvo Struvės matavimų esmė ir kaip jie atlikti.

„Kaip skruzdėlės bando arbūzą išmatuoti, taip čia ant žemės esantys žmogeliukai bandė išmatuoti žemę. Koks tas žemės lankas ir kaip ji kreivėja. Buvo suprojektuota trikampių grandinė ir daryta segmentais. Matavimai buvo tokie: viena kraštinė pamatuota labai tiksliai, geležiniais strypais, suduriant vieną su kitu tarpus jungiant su padidinamu stiklu ir perkėlinėjami tie strypai, prieš tai gulsčiuku išlyginant visą atkarpą. Kiti trikampiai matuoti kampais ir išskaičiuotas kraštinės ilgis. Plius astronominiai matavimai“, – aiškino ekspertas.

Struvės geodezinis lankas buvo įrengtas 1816–1852 metais tam, kad mokslininkai galėtų nustatyti Žemės formą ir dydį. 2 822 km ilgio trianguliacijos matavimų sistema driekiasi palei 26° Rytų ilgumos dienovidinį nuo Norvegijos Hamerfesto miesto, esančio Arkties vandenyno pakrantėje, iki prie Juodosios jūros esančio Izmailo miesto Ukrainoje. 

Tai didžiausias pasaulyje išmatuotas geodezinis lankas. Jis kerta net dešimt valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą.

Geodezinio lanko punktuose kampams matuoti statytos medinės piramidės – trianguliacijos bokštai. Kai kurie iš jų būdavo net 50 metrų aukščio. Trianguliacijos grandinę sudaro 258 trikampiai, kurių viršūnės yra įtvirtintos vietovėje geodeziniais ženklais. Dažniausiai punktų centrai buvo įtvirtinti ženklais iš lauko akmenų ir sutvirtinti kalkių skiediniu. Viršuje įmontuotame akmenyje buvo išgręžiama skylė ir pripilama švino.

Geodezinio lanko matavimus Lietuvoje 1816–1821 metais atliko estų kilmės carinės Rusijos kariuomenės karininkas Karolis Teneris. Jam sujungus savo matavimus su Dorpato, dabar – Tartu universiteto profesoriaus Frydricho Georgo Vilhelmo von Struvės trianguliacine grandine, buvo sudaryta pagrindinė trianguliacijos punktų grandinės atkarpa. Vėliau ji buvo tęsiama į Šiaurę bei į Pietus ir pavadinta Struvės vardu.

Nuo 1852 m. iki pat XX a. vidurio, kai atsirado palydoviniai matavimų metodai, šio lanko matavimai taikyti apskaičiuojant Žemės modelius geodezijoje, kartografijoje, astronomijoje ir navigacijoje.

Matavimai buvo labai tikslūs – paklaida tebuvo 3 milimetrai vienam kilometrui.

Storių pažintinis takas suformuotas taip, kad juo keliaujantis galėtų mokytis geografijos, susivokti masteliuose. Žygio pradžioje siūloma išsimatuoti savo žingsnio ir pėdų ilgį. Einant per griovį nutiestais lieptais – vienas jų tiesus, kitas išgaubtas ir juos matuojant, galima suvokti, kokie žemėlapio ir gaublio skirtumai. Pakeliui į Storių kalvą yra ir Lietuva – pagal mastelį iš kaladžių išdėlioti Lietuvos kontūrai su mažymėtais miestais.